Suskaičiavus visų antradienį vykusiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus, daugiausiai vietų – aštuonias – parlamente iškovojo opozicinė socialdemokratų partija „Javnadarflokkurin“ (Lygybės partija), kuriai vadovauja Akselis V. Johannesenas. Kartu su respublikonais ir neseniai suformuota Pažangos partija opozicija gavo 17 vietų ir užsitikrino daugumą 33 narių Farerų parlamente.
Manoma, kad naujoji vyriausybė turėtų priimti įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties asmenų sąjungas.
Nors Danija, kuriai priklauso autonominis Farerų regionas, buvo pirmoji pasaulyje šalis, kuri 1989 metais pripažino vienalytes sąjungas, o 2012 metais legalizavo gėjų santuokas, labai religingi Farerų gyventojai į tokius pokyčius žiūri atsargiai.
Pagrindinės politinės partijos leidžia savo nariams užimti individualią poziciją šiuo klausimu.
Tačiau Farerų salų universiteto mokslininkas Gesturas Hovgaardas sako, kad kairiųjų vyriausybė turėtų turėti užtektinai balsų parlamente, kad galėtų priimti įstatymą dėl vienos lyties asmenų sąjungų.
Tačiau dvi pagrindinės valdančiosios koalicijos partijos, konservatyviai liberalioji Sąjungos partija bei nepriklausomybės siekianti Liaudies partija, prarado po dvi vietas po savo rinkimų kampanijos, kurioje taip pat skyrė dėmesio klestinčio žuvininkystės didesniam sektoriaus apmokestinimui ir mokesčių mažinimui, kuris, pasak opozicijos, keltų grėsmę biudžetui.
„Buvo ryškus skirtumas opozicijos ir vyriausybės požiūriuose pagrindiniais klausimais, tokiais kaip žvejybos politika ir mokesčiai“, – sakė G.Hovgaardas.
Ministras pirmininkas Kajus Leo Johannesenas liepos 29 dieną paskelbė rinkimus, tyrimo metu paaiškėjus, kad jis melavo parlamentui dėl dvi salas jungiančio tunelio po jūra statybos kontrakto.
Farerų salos nepriklauso ES, todėl pernai Maskvai paskelbus maisto produktų iš Bendrijos narių importo draudimą, labai išaugo lašišos iš Farerų eksportas.
Opozicija sako, kad žvejų bendrovės, kurių produkcija sudaro iki 98 proc. viso skolų slegiamų salų eksporto, turėtų mokėti daugiau mokesčių.
48 tūkstančius gyventojų ir 70 tūkstančius avių turintis 18 salų archipelagas 1948 metais iškovojo autonomiją nuo Danijos, tačiau Kopenhaga iki šiol vadovauja jo užsienio santykių ir gynybos politikai.
