Aš buvau kone šventai įsitikinęs, kad Vokietijos pasienyje pamatysiu iš traukinių išlipusius migrantus, kurie bus kupini džiaugsmo, bučiuos žemę kaip Graikijoje perplaukę Egėjo jūrą ar bent jau kels į viršų pergalės ženklą.
Tokie stereotipai šioje kelionėje dužo vienas po kito. Taip nutiko ir šįkart.
Iki pirmojo Vokietijos miestelio Pasau traukiniu iš Vienos trys valandos. Iki čia pabėgėliams ir migrantams tenka jau gautis už savo pinigus. Bent jau tie, kuriuos matėme išlipant, visi turėjo nusipirkę bilietus. Ir net ne iki Pasau, o – dažniausiai Miuncheno, esančio mažiau nei du šimtai kilometrų nuo Pasau.
Pagaliau #paskuipabėgėlius pasiekėme Vokietiją. Kaip ir jie. Tačiau panašu, kad dalis jų pabėgėlių nėra patenkinti, nes „Balkanų ekspresas“ jiems baigėsi visiškai netikėtai. Graikijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Austrijoje jie per sienas ėjo kiaurai, o Pasau, Vokietijoje, juos išlaipino policija. Visai nesvarbu, kad jie turi bilietus ir planuoja keliauti toliau, į kitus Vokietijos miestus ar net kitas Europos šalis. Toks įstatymas“,- nukerta Vokietijos pareigūnas. Apie kokį įstatymą kalba policija ir kaip susiklostė tokia situacija Vokietijos-Austrijos pasienyje, skaitykite 15min.ltSpecialiai 15min.lt #paskuipabėgėlius iš Pasau, Vokietija.At last, we’ve reached Germany, So did the refugees. However, it seems that a few of them are not happy at all because the “Balkan express” has ended unexpectedly for them. In Greece, Macedonia, Serbia, Croatia, Hungary and Austria they were breaking borders, so to say. Whereas in Passau, Germany, they were stopped by the police, regardless the fact that they have tickets to other cities in Germany or, even, other European countries. “That’s the law”,- says a German police officer. What kind of law the officer has in mind and how this situation at the border with Austria? More @15min.lt
Posted by Paulius Ramanauskas on 2015 m. spalio 6 d.
Pasau geležinkelio stotyje visi tamsesnio gymio žmonės yra išlaipinami ir vedami pirminei patikrai. Tai nėra registracija ar pabėgėlio statuso prašymas. Tai tėra pirminis patikrinimas. Paimami vyrų pirštų atspaudai ir patikrinama, ar jie neturi kriminalinės praeities ir ar nėra įtraukti į ieškomų asmenų sąrašus.
Tokių, kurie turėtų kriminalinę praeitį, čia beveik nesutinkama. Buvo sutapę atspaudai, bet tai tebuvo seniau Vokietijoje buvęs migrantas, dabar bandantis sugrįžti.
Keisčiausia – nė vienas kalbintas migrantas nenorėjo pasilikti Vokietijoje. Būtent dėl to ir nebuvo džiaugsmo šūksnių, pergalės ženklo ir asfalto bučiavimo. Nė vienas čia patekęs nesidžiaugė.
Moterys ir vaikai šiame etape netikrinami. Policija juos traktuoja kaip nekeliančius grėsmės.
Pasikalbėjau su kai kuriais iš jų. Keisčiausia – nė vienas kalbintas migrantas nenorėjo pasilikti Vokietijoje. Būtent dėl to ir nebuvo džiaugsmo šūksnių, pergalės ženklo ir asfalto bučiavimo. Nė vienas čia patekęs nesidžiaugė.
Pasiekę išsvajotąją Vokietiją visi jau norėjo į Nyderlandus, Švediją ar Šveicariją. Kažkokia mistika. Keliauji per visą Europą, svajoji apie vienintelę šalį, o kai pagaliau ją pasieki ir jau gali prašyti prieglobsčio – sakai, atsiprašau, bet man čia netinka. Noriu vis dėlto į kitą šalį...
Kodėl? Kuo toliau, tuo daugiau klausimų, o ne atsakymų. Žinoma, jie greitai suranda atsakymus. Gal net ir protingus. Pavyzdžiui, ten mano šeima, ten mano draugai ir pan. Žinoma, galima šiuos pašnekovus nurašyti kaip atsitiktinius. Taip, gali būti ir tokia tikimybė. Tačiau, kai kalbi su kokiais aštuoniais migrantais, ir visi jie rodo savo nusivylimą, kad teks taip ilgai likti visų svajotoje šalyje, kyla keistų klausimų.
Gali būti, kad ne tik migrantai keičia savo požiūrį į Vokietiją, bet ir patys vokiečiai. Štai viename iš paskirstymų punktų didelėmis raidėmis užrašyta „No Wi-Fi“, „No SIM card“, „No tea“. Nejučiomis net susijuokiau.
Koks nusivylimas turi būti: važiuoji per visą Europą, tave sutinka su maistu, nemokamu interneto ryšiu, medicinos pagalba, stogu ir visokeriopa pagalba, kurios tiek daug, kad jau nebekreipi dėmesio, nesistengi net šalių pavadinimų įsiminti, nes tikslas vienas – „Germany“. Pagaliau ta išsvajotoji žemė ir... še tau, boba, devintinės: „No WiFi“, „No SIM card“, „No tea“.
Tai kaip dabar vargšui migrantui jaustis? O dar sako, kad ir išmokų tvarka keisis... Aukso amžius baigėsi net neprasidėjęs. Galbūt dėl to – Šveicarija, Švedija, Nyderlandai ar bet kuri kita dar neatsitokėjusi turtinga šalis?
LAUKITE TĘSINIO
#Paskuipabėgėlius – 15min.lt reportažų ciklas. Du mūsų žurnalistai Vidmantas Balkūnas ir Paulius Ramanauskas keliauja iš Turkijos–Sirijos pasienio iki Vokietijos. Keliu, kurį pastarosiomis dienomis bando įveikti dešimtys tūkstančių pabėgėlių.