41 metų Italijos užsienio reikalų ministrė atstovauja tokiai Europai, kokios siekia Italijai: atvirai, pasitelkiančiai internetą, artimesnei jauniems žmonėms ir grindžiamai labiau bendromis vertybėmis, o ne bendrąja valiuta.
Baltijos šalys ir Lenkija iš pradžių kritiškai vertino F.Mogherini kandidatūrą, nuogąstaudamos dėl patirties stokos ir galbūt prorusiškos pozicijos.
Kai jos kandidatūra buvo pirmą kartą pateikta liepos mėnesį, Didžiosios Britanijos ir Rytų Europos šalių lyderiai blokavo centro kairei atstovaujančios italės paskyrimą.
Vis dėlto rūpestingas premjero M.Renzi lobizmas nuo praėjusio mėnesio sušvelnino opoziciją, o Roma parėmė griežtesnes sankcijas Rusijai, nors ši yra viena svarbiausių Italijos prekybos partnerių.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as pavadino F.Mogherini „gera kandidate, ne tik dėl to, kad ji yra socialdemokratė“.
„Ji taip pat yra jauna, bet jau turi patirties“, – sakė jis.
Jos paskyrimas nustebino visus, tarp jų, kaip pranešama, – prezidentą Giorgio Napolitano, kuris turėjo abejonių dėl jos paskyrimo vietoje daug labiau patyrusios Emmos Bonino.
F.Mogherini yra viena jauniausių ministrų jaunatviškoje vyriausybėje, kurią suformavo M.Renzi, kai jo centro kairės Demokratų partija vasario mėnesį atėjo į valdžią.
Jos paskyrimas nustebino visus, tarp jų, kaip pranešama, – prezidentą Giorgio Napolitano, kuris turėjo abejonių dėl jos paskyrimo vietoje daug labiau patyrusios Emmos Bonino.
Demokratų partijai su 40,8 proc. balsų triuškinamai laimėjus gegužę įvykusius Europos Parlamento rinkimus, M.Renzi spaudė paskirti F.Mogherini.
Tačiau jos santykiai su M.Renzi ne visada buvo geri.
Kritiškas „Twitter“ įrašas – ištrintas
Viename 2012 metų įraše „Twitter“, kurį vėliau ištrynė, F.Mogherini sakė, kad perspektyviajam kairiųjų lyderiui, kuris tuo metu buvo Florencijos meras ir neturėjo patirties nacionaliniu lygiu, „reikia daug daugiau studijuoti užsienio politiką“, ir pridūrė: „Bijau, kad jis neišlaikytų egzamino“.
Ji ir pati neturi daug patirties, bet yra apsiginklavusi dideliu pasitikėjimu savimi.
Pastarosiomis dienomis ji suintensyvino savo užsienio keliones ir apsilankė tokiuose „karštuose taškuose“ kaip Rusija, Izraelis ir Palestiniečių teritorijos.
Ji siekė integruoti daugiau Balkanų valstybių į Europos Sąjungą, susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu ir Maskvoje bei Kijeve surengė derybas su Rusijos ir Ukrainos prezidentais dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
F.Mogherini gimė Romoje 1973 metų birželį, o būdama 10-ies neteko tėvo, kuris buvo kino kostiumų ir filmavimo aikštelių dizaineris.
Ji studijavo Italijos sostinėje ir baigė politologijos studijas universitete „La Sapienza“.
Baigiamąjį darbą, pagal mainų programą „Erasmus“ studijuodama Provanso Ekse Prancūzijoje, ji parašė iš islamo ir politikos.
Į politiką F.Mogherini įsitraukė 10-ojo dešimtmečio pradžioje ir dalyvavo kampanijose prieš rasizmą ir ksenofobiją, tarp jų – Europos Tarybos projekte „Visi skirtingi – visi lygūs“.
Ji buvo Europos jaunimo forumo viceprezidentė ir Europos socialistų jaunimo grupės „Ecosy“ narė.
Ji dirbo dėl užsienio politikos Demokratų partijai, vadovaudama jos Europos ir tarptautinių reikalų sparnui.
F.Mogherini tinklaraštyje www.blogmog.it teigiama, kad ji gerai kalba angliškai ir prancūziškai, taip pat – truputį ispaniškai.
Kaip ir daugelis jaunatviškų Italijos ministrų kabineto narių, ji aktyviai reiškiasi „Twitter“ ir „Facebook“, nors jos įrašai dabar, kai ji dirba vyriausybėje, jau, žinia, nebėra tokie tiesmuki.
F.Mogherini yra ištekėjusi ir turi du vaikus. Jos tinklaraštyje sakoma, kad jai patinka keliauti ir skaityti, ypač – detektyvinius romanus.