Oficialiai nėra jokių planų viešai pagerbti žmogaus, kuris kažkada buvo šios komunistinės salos „vyriausiasis vadas“ ir griežtai dirigavo viešajam jos gyvenimui nuo pat 1959 metų sausio iki didelio sveikatos pablogėjimo 2006-aisiais, kai turėjo valdžios įgaliojimus perduoti savo broliui Rauliui Castro.
Pirmadienį jaunimo organizacijos planuoja minėti ne F.Castro, o Rene Gonzalezo – vieno iš penkių Kubos slaptosios tarnybos agentų, kuriuos kalino JAV ir kurie savo tėvynėje laikomi „karo su teroru didvyriais“, – gimtadienį.
Kitas naujų laikų ženklas yra tai, kad Idalys Ortiz, kuri iškovojo Kubai pirmąjį po 12 metų pertraukos olimpinį dziudo medalį, padėkojo savo šeimai, draugams ir 81 metų Rauliui Castro, o tik paskui paminėjo buvusį prezidentą.
Kubos revoliucijos tėvas Fidelis Castro viešumos vengia jau keli mėnesiai.
Praėjusį kartą viešai jis pasirodė kovą, kai susitiko su popiežiumi Benediktu XVI šiam atvykus į Kubą.
Ilgametis šios Karibų jūros salos lyderis taip pat reguliariai nebeskelbia savo publikacijų, kurios būdavo labai gausios. Tie ilgi jo „apmąstymai“, kurių jau yra 398, anksčiau būdavo nuolat skelbiami per valstybinę žiniasklaidą ir ištisai perskaitomi per valstybinius transliuotojus.
Dabar F.Castro kas kelis mėnesius parašo vos po kelias eilutes ir tokiomis temomis, kad suglumsta net ištikimiausi jo šalininkai.
Anksčiau F.Castro rašydavo apie tarptautinės svarbos reikalus, tokius kaip aplinkosauga ir branduolinis karas, o dabar liaupsina baltymingas sėklas turinčio atogrąžų medžio moringos vertingąsias savybes. Praėjusį kartą jo komentaras pasirodė birželio 19 dieną.
Kubiečiai, kurių daugelis atvirai vadina save „fidelininkais“ (Fidelistas), nors ir smerkia šio komunistinio režimo trūkumus, tiki, kad buvęs jų lyderis laiką pensijoje leidžia savo valdose Havanos vakaruose, rašydamas memuarus ir kartkartėmis priimdamas užsienio diplomatus.
Ricardo Alarconas, Kubos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas, vienas aukščiausio rango pareigūnų šioje vienintelėje komunistinėje Amerikos valstybėje, kovo mėnesį sakė, kad su F.Castro „reguliariai“ tariamasi „strateginės svarbos“ klausimais.
Tokie komentarai verčia kubiečius manyti, kad Fidelis, net ir pasitraukęs į santykinį šešėlį, vis dar daro įtaką savo broliui Rauliui, kuris ragino vykdyti reformas, „keisti mentalitetą“ ir propagavo savo ekonomikos augimo planą.
Raulis Castro yra pradėjęs kai kurias nuosaikias reformas, kuriomis siekiama gerinti sovietinio stiliaus Kubos ekonomikos būklę.
Nuo 2011 metų jo režimas sudarė sąlygas didesnei privačiai komercinei veiklai ir žemės ūkiui, vildamasis, kad taip bus kuriamos darbo vietos ir bus galima sumažinti išpūstą viešąjį sektorių, kuris sudaro 90 proc. visos ekonominės veiklos.
Tačiau, nepaisydamas didelių Kubos ekonominių bėdų, jis nedrįso imtis didelio masto reformų ir valstybė vis dar valdo beveik visą ekonomiką.
