Požeminių smūgių židinys buvo tik 15 km gylyje, o epicentras – už maždaug 221 km nuo Nadžio ir už 283 km nuo Fidžio sostinės Suvos. Vėliau užfiksuoti du silpnesni pakartotiniai smūgiai.
Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras iš pradžių paskelbė, kad 300 km spinduliu nuo epicentro gali kilti pavojingos bangos, bet vėliau buvo pranešta, kad pavojus praėjo.
Institutas „Geoscience Australia“ pažymėjo, kad struktūrinių pažeidimų galėjo būti tik 110 km spinduliu nuo epicentro – toli nuo artimiausios sausumos.
Pagrindinės Fidžio salos Viti Levu vakarinėje pusėje esančio Nadžio miesto gyventojai sakė jutę nestiprų kratymą, bet pranešimų apie žalą nebuvo.
„Jis įvyko už 200 km nuo kranto, ir tai apsaugojo nuo stiprių smūgių ir žalos“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Geoscience Australia“ seismologas Jonathanas Bathgate'as.
Fidžis priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – itin aktyviai tektoninei zonai, kur dažnai įvyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.
Pirmadienį į pietus nuo Fidžio įvyko gilus 6,3 balo žemės drebėjimas, o praeitą mėnesį netoli Papua Naujosios Gvinėjos krantų jūros dugną supurtė 7,9 balo požeminiai smūgiai.
Nors stiprūs smūgiai šiame regione gana įprasti, jie retai padaro didesnės žalos. Pasak J.Bathgate'o, šie žemės drebėjimai daugiausiai susiję su Australijos tektoninės plokštės judesiais.
„Ji juda į šiaurės rytus po septynis centimetrus per metus, ir tai sukelia žemės drebėjimus (Ramiojo vandenyno) regione, – aiškino jis. – Jie paprastai būna gana gilūs. Pastarasis buvo neįprastas – jis gana seklus.“