Filipinai plečia JAV prieigą prie savo karinių bazių

Susitarimas plėsti bendradarbiavimą „strateginėse šalies srityse“ buvo sudarytas per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitą.

Tai vyksta šalims stengiantis atkurti pastaraisiais metais nutrūkusius ryšius – ankstesnis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte pirmenybę teikė Kinijai, o ne buvusiai savo šalies kolonijinei šeimininkei.

Tačiau naujoji Ferdinando Marcoso jaunesniojo administracija siekia tai pakeisti.

Didėjantis Pekino agresyvumas Taivano atžvilgiu ir bazių statymas ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje suteikė naują impulsą Vašingtonui ir Manilai stiprinti partnerystę.

Atsižvelgiant į tai, kad Filipinai yra netoli Taivano ir aplinkinių jo vandenų, šios šalies bendradarbiavimas su JAV būtų labai svarbus kilus konfliktui su Kinija.

Anot vieno keturių žvaigždučių JAV karinių oro pajėgų generolo, jis gali įsiplieksti jau 2025 metais.

„Filipinai ir Jungtinės Valstijos didžiuojasi galėdami paskelbti apie savo planus paspartinti visapusišką sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo (EDCA) įgyvendinimą ir susitarti dėl keturių naujų sutartų vietovių strateginėse šalies teritorijose paskyrimo“, – sakoma bendrame gynybos pareigūnų pareiškime.

Anksčiau vienas aukšto rango Filipinų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad vyksta derybos dėl penktosios bazės.

Abi valstybės jau kelis dešimtmečius yra sudariusios saugumo aljansą, apimantį abipusės gynybos sutartį ir 2014-ųjų EDCA paktą, pagal kurį JAV kariams leidžiama rotuotis penkiose Filipinų bazėse, įskaitant esančias netoli ginčijamų vandenų.

Jis taip pat suteikia JAV kariuomenei galimybę tose bazėse laikyti gynybos įrangą ir atsargas.

Valdant R.Duterte EDCA įstrigo, tačiau F.Marcosas siekia paspartinti jo įgyvendinimą.

Išplėtus susitarimo įgyvendinimą, Jungtinės Valstijos galės naudotis mažiausiai devyniomis karinėmis bazėmis visame salyne.

Naujosios bazės nėra viešai įvardytos, tačiau plačiai pranešama, kad dauguma jų bus pagrindinėje Lusono saloje – arčiausiai Taivano esančioje Filipinų dalyje, – kur JAV jau turi prieigą prie dviejų bazių.

Pranešama, kad ketvirtoji bus vakarinėje Palavano saloje, esančioje priešais Spratlio salas karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. Taigi ten bus dvi amerikiečiams prieinamos vietovės.

Svarbus sąjungininkas

Prieš paskelbiant šį pranešimą, L.Austinas susitiko su F.Marcosu prezidentūroje, kur Pentagono vadovas apibūdino Filipinus kaip svarbų JAV sąjungininką.

Pasak L.Austino, Jungtinės Valstijos ir toliau padės „kurti ir modernizuoti“ Filipinų kariuomenės pajėgumus bei didinti jų pajėgų sąveiką.

Kad pasipriešintų sparčiai Kinijos karinei pažangai, Vašingtonas taip pat siekia stiprinti aljansus su kitomis valstybėmis, įskaitant AUKUS partnerystę su Australija ir Jungtine Karalyste.

Australija sutiko paspartinti karinį bendradarbiavimą su JAV, o Japonija planuoja pradėti bendras pratybas su abiem šalimis.

Nors F.Marcosas siekia rasti pusiausvyrą tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų, jis tvirtina, kad neleis Pekinui paminti Manilos jūrinių teisių.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas žurnalistams trečiadienį sakė, kad Filipinai patiria „kasdienį (Kinijos) spaudimą, prieštaraujantį tarptautinei teisei“.

Anot jo, Vašingtonas siekia užtikrinti, kad „jie turėtų galimybę ginti savo suverenitetą“.

Šiuo metu Filipinuose yra apie 500 JAV kariškių, o kiti rotuoja visoje šalyje, dalyvaudami bendrose pratybose.

Pekinas reiškia pretenzijas į suverenitetą beveik visoje Pietų Kinijos jūroje ir ignoruoja Hagos teismo sprendimą, kad jo pretenzijos neturi teisinio pagrindo.

Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus taip pat reiškia persidengiančias pretenzijas į dalį šios jūros.

Kinija taip pat teigia, kad savarankiškai valdomas demokratinis Taivanas yra jos teritorijos dalis, kurią vieną dieną susigrąžins, prireikus – jėga.

„Žvelgiant į siūlomų vietų išsidėstymą, atrodo gana aišku, kad šios vietos yra susijusios su Taivano nenumatytomis aplinkybėmis“, – sakė bendrovės „PSA Philippines Consultancy“ atstovas Gregas Wyattas.