Mažiausiai 21 žmogus žuvo per susirėmimus, prasidėjusius antradienį vakare, kai armija surengė reidą Isnilono Hapilono, kuris yra Vašingtono labiausiai ieškomų teroristų sąraše, slėptuvę Maravyje. Už I.Hapilono galvą yra paskirtas 5 mln. JAV dolerių atlygis.
Tačiau operacija greit komplikavosi. Su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) susiję kovotojai išsikvietė pastiprinimą ir ėmė siautėti gatvėse. Jie padeginėjo pastatus, paėmė įkaitais katalikų kunigą ir keliolika tikinčiųjų, o didelę miesto dalį atkirto nuo išorinio pasaulio.
Informacijos apie I.Hapilono buvimo vietą kol kas nėra, tačiau nėra ir požymių, kad jis būtų sučiuptas.
Prezidentas Rodrigo Duterte antradienį pietiniame šalies trečdalyje 60-čiai dienų įvedė karo padėtį. Šiame regione – Mindanao – gyvena 22 mln. žmonių.
R.Duterte taip pat perspėjo, kad karo padėtį gali paskelbti ir visoje šalyje.
Didelė Maravio dalis ketvirtadienį vis dar yra neįžengiama. Visą dieną mieste girdėjosi intensyvus šaudymas ir sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Kariškiai paskelbė numetę bombų gyvenamuosiuose rajonuose. Iš miesto centro į dangų kilo juodi dūmai, skraidė kariškių sraigtasparniai.
R.Duterte ne kartą grasino šalies pietuose, kur dešimtmečius vyksta musulmonų separatistų sukilimai, įvesti karo padėtį, kad būtų galima naudoti ginkluotąsias pajėgas spartesniems areštams ir kratoms.
„Rengiame precizinius aviacijos smūgius“, – žurnalistams Maravyje sakė kariškių atstovas pulkininkas leitenantas Jo-Aras Herrera.
Nors didelė miesto dalis blokuota, paaiškėjo nerimą keliančių detalių.
R.Duterte sakė, kad prie kovotojų patikrinimo posto buvo sustabdytas vietos policijos vadas, kuriam buvo nupjauta galva. Generalinio štabo viršininkas generolas Eduardo Ano sakė, kad kovotojai keliose vietose iškėlė IS vėliavas.
Maravio vyskupas Edwinas de la Pena sakė, jog kovotojai įsiveržė į Maravio katedrą ir įkaitais paėmė kunigą, 10 tikinčiųjų ir tris bažnyčios darbuotojus.
R.Duterte ne kartą grasino šalies pietuose, kur dešimtmečius vyksta musulmonų separatistų sukilimai, įvesti karo padėtį, kad būtų galima naudoti ginkluotąsias pajėgas spartesniems areštams ir kratoms.
Tačiau žmogaus teisių gynimo grupės reiškia nuogąstavimus, kad karo padėties suteikiamos galios gali dar labiau padrąsinti R.Duterte, jau ir taip kaltinamą leidus be teismo nužudyti tūkstančius žmonių per jo karą su narkotikais.
„Mes labai susirūpinę, kad karo padėties paskelbimas Mindanao gali nulemti dar daugiau nužudymų be teismo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų“, – sakė buvęs Atstovų Rūmų narys Teddy Casino.
I.Hapilonas, arabiškai kalbantis musulmonų pamokslininkas, garsėjantis patirtimi rengti komandosų atakas, 2014 metais prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“.
I.Hapilonas, arabiškai kalbantis musulmonų pamokslininkas, garsėjantis patirtimi rengti komandosų atakas, 2014 metais prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“.
Jis yra kovotojų grupuotės „Abu Sayyaf“ vadas. Sausio mėnesį jis buvo sužeistas per kariškių aviacijos smūgį.
Kita, mažesnė Maute kovotojų grupuotė taip pat dalyvauja Maravio apsiaustyje. Maute grupuotė yra viena iš maždaug dešimties naujų ginkluotų musulmonų grupuočių, prisiekusių ištikimybę IS ir suformavusių laisvą aljansą, kurio lyderiu, kaip pranešama, turi tapti I.Hapilonas.
Ši grupuotė kaltinama dėl bombos sprogimo, pernai rugsėjį pareikalavusio 15 gyvybių R.Duterte gimtajame mieste Davao šalies pietuose, taip pat – dėl virtinės išpuolių prieš vyriausybės pajėgas Lanao.
Praėjusį mėnesį per sausumos pajėgų ir aviacijos puolimą žuvo dešimtys Maute kovotojų ir buvo užimta jų stovykla miškuose netoli Piagapo tame regione. Kariai stovykloje rado savadarbių bombų, granatų, uniformų ir įtariamų kovotojų iš Indonezijos pasų.
