Filipinų pakrančių apsauga kaltina Kinijos laivą panaudojus „lazerio šviesą“

Incidentas įvyko vasario 6 dieną beveik už 20 km nuo Antrojo Tomo seklumos Spratlio salose, kur dislokuoti Filipinų jūrų pėstininkai, sakoma tarnybos pranešime.

Tai buvo naujausias jūrinių incidentų tarp Filipinų ir Kinijos, kuri pretenduoja į suverenitetą beveik visoje Pietų Kinijos jūroje ir ignoruoja tarptautinio teismo sprendimą, kad jos pretenzijos neturi teisinio pagrindo, atvejis.

Incidentas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos ir Filipinai susitarė atnaujinti bendrą patruliavimą jūroje ir sudarė susitarimą dėl JAV karių prieigos prie dar keturių karinių bazių Pietryčių Azijos šalyje.

Filipinų patrulinis laivas praėjusią savaitę vykdė karių, kurie gyvena apleistame karinio jūrų laivyno laive, prisišvartavusiame prie seklumos, kad būtų užtikrintos Manilos teritorinės pretenzijos, „rotacijos ir aprūpinimo misiją“.

Pareiškime teigiama, kad Kinijos pakrančių apsaugos laivas du kartus pašvietė į Filipinų laivą „karinės klasės“ žalios spalvos lazerio šviesa ir „laikinai apakino tiltelio įgulos narius“.

Kinijos laivas taip pat atliko „pavojingus manevrus“, priplaukdamas prie Filipinų laivo maždaug 140 metrų atstumu.

„Sąmoningas Filipinų vyriausybės laivų, gabenančių maistą ir atsargas mūsų kariniam personalui, blokavimas yra akivaizdus Filipinų suverenių teisių šioje Vakarų Filipinų jūros dalyje nepaisymas ir akivaizdus jų pažeidimas“, – pareiškė Filipinų pakrančių apsaugos tarnyba.

Manila vandenis į vakarus nuo jos vadina Vakarų Filipinų jūra.

Neaišku, ar aprūpinimo misija prie Antrojo Tomo seklumos buvo sėkminga. Paprastai atsargoms gabenti naudojami privatūs laivai, o juos lydi pakrančių apsaugos tarnyba.

Kinijos ambasada Maniloje iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kinijos pakrančių apsaugos ir jūrų milicijos laivai rugpjūtį taip pat užblokavo Filipinų įgulai priklausančią seklumą, kad neleistų vyriausybės laivams pasiekti karius, teigė pakrančių apsaugos tarnyba.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas sausio mėnesį susitarė užmegzti tiesioginį bendravimą tarp savo užsienio reikalų ministerijų, kad būtų išvengta „nesusikalbėjimo“ šioje srityje.

Nežinoma, ar per pastarąjį incidentą buvo pasinaudota šia karštąja linija.

Šį mėnesį JAV ir Filipinų susitarimas padidino bendrą Filipinų bazių, kuriomis gali naudotis JAV pajėgos, skaičių iki devynių.

Ilgalaikės sąjungininkės siekia pasipriešinti Kinijos kariniam augimui regione.

Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus taip pat reiškia sutampančias pretenzijas į dalį Pietų Kinijos jūros.