Įstatymų leidėjams patvirtinus ataskaitą, kurioje F.Marcosas jaunesnysis, velionio diktatoriaus Ferdinando Marcoso sūnus, pripažintas rinkimų nugalėtoju, surinkęs daugiau kaip 31,6 mln. balsų, jis buvo paskelbtas naujuoju Filipinų prezidentu.
F.Marcoso jaunesniojo pergalė buvo itin skaudus smūgis milijonams liberalių pažiūrų filipiniečių, kurie tikėjosi, kad po šešerių kruvinų kadenciją baigiančio prezidento Rodrigo Duterte valdymo metų pavyks pakeisti kursą. R.Duterte dukra Sara triuškinamai laimėjo rinkimus į viceprezidento postą.
F.Marcosas vyresnysis ir dėl valstybės lėšų grobstymo liūdnai pagarsėjusi pirmoji ponia Imelda Marcos per 1986 metų „Žmonių galios“ revoliuciją pabėgo į užsienį.
Jų sūnus griežtai atsisakė pasmerkti žiaurius ir korupcinius savo šeimos nusikaltimus vykdydamas įnirtingą agitavimo kampaniją, kurią lydėjo nesiliaujanti dezinformacija ir bandymai išteisinti smurtinę šalies istoriją internete.
Stulbinantis Marcosų šeimos, kuri per pusę amžiaus iš prezidentūros buvo nublokšta į paribį ir vėl sugrįžo į valdžios olimpą, posūkis likimo vingiuose nustelbė klausimus apie tai, ką darys F.Marcoso jaunesniojo administracija.
F.Marcosas jaunesnysis atsisakė televizijos debatų ir vengė duoti interviu žiniasklaidai, ir jo rinkimų kampanijoje buvo nedaug užuominų apie tai.
Teisių gynimo grupės, katalikų bažnyčios vadovai ir politikos analitikai baiminasi, kad ši didžiulė pergalė gali padrąsinti F.Marcosą jaunesnįjį valdyti griežtu kumščiu ir prastumti konstitucijos pakeitimus, galinčius įtvirtinti jo valdžią.
F.Marcosas jaunesnysis tapo pirmuoju kandidatu į prezidentus, laimėjusiu absoliučią balsų daugumą nuo tada, kai 1986 metais visuotinis sukilimas nuvertė jo tėvą diktatorių.
Filipinuose prezidento rinkimų nugalėtojui tereikia surinkti daugiau balsų už kitus.
Jo pagrindinė varžovė Leni Robredo liko antra, surinkusi šiek tiek daugiau nei 15 mln. balsų.