R.Duterte pateikė savo prašymą, kurį parlamentas gali patvirtinti jau kitą savaitę, nepaisydamas kritikos, jog karo padėtis kelia grėsmę žmogaus teisėms ir suteikia per daug galių šalies lyderiui.
Tačiau prezidento atstovas Salvadoras Panelo sako, kad trečio karo padėties galiojimo pratęsimo pietiniame Mindanao regione siekiama, norint „apsaugoti šalį ir jos žmones“.
„Nutraukimas gali tik sužlugdyti mūsų stebimą procesą Mindanao ir net eskaluoti sukilimą bei leisti jam išsiveržti į kitas šalies dalis“, – nurodoma S.Panelo pareiškime.
R.Duterte karinį valdymą musulmoniškoje Mindanao saloje įvedė, kai 2017 metų gegužės mėnesį šimtai kovotojų, mojavusių juodomis „Islamo valstybės“ vėliavomis, užėmė dalį Maravio miesto ir įsitraukė į kruvinus susirėmimus su saugumo pajėgomis. Per penkis mėnesius šių susirėmimų žuvo 1 200 žmonių.
Karo padėtis leidžia kariuomenei kontroliuoti regioną tokiomis priemonėmis kaip komendanto valandos įvedimas ar dokumentų kontrolės postų įkūrimas, bei sugriežtinta ginklų priežiūra, nors šioje šalyje civiliams gyventojams leidžiama turėti šaunamųjų ginklų.
Filipinuose karo padėties įvedimas buvo itin opus klausimas, prisimenant karo padėtį diktatoriaus Ferdinando Marcoso valdymo metais, padėjusią jam išlikti valdžioje net du dešimtmečius iki 1986 metų revoliucijos.
Kariuomenės ir politikos vadovai rekomendavo R.Duterte pratęsti karo padėties galiojimą Mindanao rajone po gruodžio 31-osios, siekiant susidoroti su islamistų grupuotėmis ir komunistų sukilėliais, sakė pareigūnai.
Tačiau kritikai perspėja, kad dar vienas karo padėties pratęsimas būtų nesuvokiamas po pažeidimų, pastebėtų per pastaruosius pusantrų metų.
„Karo padėties aukos yra žmonių teisės – pilietinės, politinės ir žmogaus teisės“, – sakė naujienų agentūrai AFP parlamentinės opozicijos atstovas Edcelis Lagmanas.
Žmogaus teisių grupė „Karapatan“ renkamais duomenimis, nuo 2017 metų gegužės neteisėtai buvo suimta maždaug 1 450 žmonių ir dar beveik 150 sulaukė politiškai motyvuotų kaltinimų.
Filipinų konstitucija leidžia prezidentui įvesti karo padėtį iki 60 dienų laikotarpiui, kad būtų atremta „invazija arba sukilimas“.
Tačiau siūlymą pratęsti karo padėtį kai kurie palaiko, ypač vietos lyderiai pietiniame regione, turinčiame apie 20 mln. gyventojų, vis dar patiriančius dešimtmečius besitęsiančio islamistų sukilėlių judėjimo grėsmę.
Daugelis filipiniečių palaiko R.Duterte griežtą taktiką, įskaitant operacijas prieš narkotikų prekeivius.
Jų nuomone, tokie veiksmai reikalingi, siekiant išspręsti įsisenėjusias šalies problemas, pavyzdžiui, apie pusę šimtmečio besitęsiančią kovą su komunistų sukilėliais.
Filipinų konstitucija leidžia prezidentui įvesti karo padėtį iki 60 dienų laikotarpiui, kad būtų atremta „invazija arba sukilimas“. Galiojant šiam režimui įtariamieji gali būti sulaikomi iki trijų parų laikotarpiui nepateikiant kaltinimų.
Kita vertus, R.Duterte sąjungininkai kontroliuoja Kongresą, patenkinusį prezidento pirminį prašymą įvesti karo padėtį iki 2017 metų pabaigos, kad pakaktų laiko sutriuškinti kovotojus Maravyje.
Kongresas vėliau sutiko pratęsti karo padėtį iki 2018-ųjų pabaigos. Opozicija šį sprendimą užginčijo Aukšiausiajame Teisme, bet šis nedidele balsų dauguma priėmė R.Duterte palankią nutartį.
