Kalbėdamas Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ir Australijos viršūnių susitikimo Melburne kuluaruose, E. Manalo gynė savo vyriausybės politiką viešinti Kinijos manevrus ginčijamoje jūrų teritorijoje, įskaitant neseniai užfiksuotą karo laivų praplaukimą netoli Skarboro seklumos.
„Tiesiog bandoma informuoti žmones apie tai, kas vyksta, – sakė E. Manalo. – Kai kurioms šalims ar bent vienai šaliai dėl to kyla tam tikrų sunkumų.“
„Tačiau mūsų paprastas paaiškinimas yra tas, kad jei liautumėtės prie mūsų kabinėjęsi ir, galbūt, vykdytumėte kitus veiksmus, nebūtų jokių skelbtinų naujienų“, – pridūrė jis.
Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) pademonstravo panašų atvirumą, kai vėliau pirmadienį vakare pasirodė vieno Australijos strateginių studijų centro surengtame renginyje.
„Niekada neužleisime nė kvadratinio colio savo teritorijos ir savo jūrinės jurisdikcijos“, – sakė jis.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydama virtinės kitų Pietryčių Azijos valstybių pretenzijų.
Skarboro sekluma – trikampė rifų ir uolų grupė ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje – „karštu rajonu“ tapo 2012 metais, kai Kinija ją paveržė iš Filipinų.
„Kinijos pozicija Pietų Kinijos jūros klausimu yra nuosekli ir aiški, – pirmadienį reaguodama į E. Manalo komentarus sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. – Pastarojo meto jūrinių problemų priežastis ta, kad Filipinai dažnai imasi provokuojamų veiksmų Pietų Kinijos jūroje, pažeidžiančių mūsų teises.“
Dėmesys JAV rinkimams
Filipinų vyriausybės bandydavo sutelkti tarptautinę ir regioninę paramą savo pozicijai, bet rezultatai būdavo įvairūs.
„Filipinai yra įsipareigoję taikiai išspręsti ginčus diplomatinėmis ar taikiomis priemonėmis“, – sakė E. Manalo. Tačiau jis pridūrė, kad „tai nebus daroma nacionalinių interesų sąskaita“.
„Kreipiamės į partnerius panašiai galvojančiose šalyse, turinčiose panašių problemų ir panašių susirūpinimą keliančių klausimų“, – sakė jis.
Vis dėlto E. Manalo pripažino, kad yra bent mažas klaustukas dėl Vašingtono – Filipinų svarbiausio saugumo partnerio – paramos.
Filipinai ir JAV yra sąjungininkai pagal sutartį ir tai reiškia, kad Vašingtonas yra oficialiai pažadėjęs ginti Filipinus karinio konflikto atveju.
Paklaustas apie lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, kuriuose beveik neabejotinai varžysis dabartinis demokratų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir respublikonų eksprezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), E. Manalo sakė, kad tai dažnų debatų už uždarų durų tema.
„Apie tai, žinoma, turbūt galvoja kiekviena pasaulio šalis. Jungtinės Valstijos yra labai svarbios, tai Filipinų sąjungininkės pagal sutartį. Tad akivaizdu, kad bet kokie JAV politikos skirtumai ar pakeitimai, palyginti su dabartine politika, tikriausiai turėtų tam tikrą poveikį“, – sakė jis.
„Šiuo etapu gan sunku vertinti, kaip tai klostytųsi ar kas klostytųsi“, – kalbėjo Filipinų užsienio reikalų ministras.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad mes, žinoma, atidžiai stebime rinkimų sezoną Jungtinėse Valstijose, bet kalbėjausi su daugeliu savo kolegų iš kitų šalių ir galvoju, kad visi daro tą patį“, – nurodė jis.
„Tad tikrai visų dėmesys bus prikaustytas prie tų šiemetinių rinkimų“, – pridūrė E. Manalo.
