Itin tikroviški nukryžiavimai, Filipinuose rengiami kiekvieną Didįjį penktadienį, šįkart pirmiausia prasidėjo viename žemės ūkio regione į šiaurę nuo Manilos 11 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku.
Šiam papročiui nepritaria Bažnyčios lyderiai, tačiau neįprastos apeigos padeda pritraukti daug turistų.
Maldomis žmones gydantis 44 metų Arturo Batingas ištiesė rankas ir su stoiška ramybe kentė, kol kaimynai užkėlė jį ant kryžiaus, pastatyto ant smėlėtos kalvelės, o vėliau prikalė jo delnus 10 centimetrų ilgio vinimis.
„Tai įžadas, kurį daviau Dievui, kad jis apsaugotų mano šeimą nuo ligų“, – balta skraiste apsisiautęs atgailaujantysis sakė naujienų agentūrai AFP po kelias minutes trukusio nukryžiavimo, kurį stebėjo šimtai žmonių.
„Buvo gana skausminga, tačiau pakenčiama“, – pridūrė vyras, kuris pirmąkart leidosi nukryžiuojamas, o dabar ketina šioje ceremonijoje dalyvauti kasmet.
Vėliau San Chuano kaime, esančiame prie šiaurinio San Fernando miesto, dar du tikintieji buvo paeiliui prikalti prie to paties kryžiaus.
57 metų Alexas Laranangas sakė AFP, kad leisdavosi nukryžiuojamas kiekvienais iš pastarųjų 12 metų.
„Daviau įžadą daryti tai kasmet iki mirties, – teigė A.Laranangas, kuris verčiasi pardavinėdamas užkandžius autobusuose. – Nieko už tai nesitikiu. Darau tai dėl savo Dievo.“
Kaip ir A.Batingas, vyras sakė, kad fizinis skausmas tėra menkas nepatogumas.
„Skausmo beveik nejaučiau. Nervai buvo apmirę, – aiškino jis. – Po to pareinu namo, pavalgau ir einu miegoti. Po dviejų dienų grįžtu į darbą.“
Devyni vyrai po kelias minutes išbuvo prikalti prie kryžių San Pedro Kutudo kaime Pampangos provincijoje, o dar bent aštuoni žmonės buvo nukryžiuoti aplinkiniuose kaimuose.
Daugelis tokiam žingsniui ryžtasi atgailaudami dėl nuodėmių, melsdami sveikatos ligoniams, prašydami geresnio gyvenimo arba dėkodami už numanomus stebuklus.
51 metų iškabų piešėjas Rubenas Enaje penktadienį buvo nukryžiuotas jau 26-ąjį kartą. Jis šiose ceremonijose pradėjo dalyvauti kasmet, dėkodamas Dievui, kad liko gyvas ir sveikas nukritęs nuo stogo.
Filipinų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Jose Palma anksčiau šią savaitę sakė, kad Bažnyčia neskatina šių kraštutinių tikėjimo demonstracijų, tačiau nekaltina jų dalyvių.
„Mes jų neteisiame ir nesmerkiame, bet ir neskatiname“, – Bažnyčios hierarchas sakė katalikiškam radijui „Veritas“.
Tokie nukryžiavimai yra labiausiai sukrečiančios, tačiau ne vienintelės atgailos demonstracijos Filipinuose, didžiausioje Azijos katalikų citadelėje, turinčioje apie 75 mln. tikinčiųjų.
Daugelis filipiniečių Didįjį ketvirtadienį ir Didįjį penktadienį mini nuosaikiau – dažniausiai pėsčiomis vaikšto melstis iš vienos bažnyčios į kitą ir pasninkauja.
Tačiau San Fernande ketvirtadienį ir penktadienį buvo organizuojamos procesijos, per kurias basi atgailaujantys žmonės, užsidėjęs juodus veido gobtuvus, ėjo miesto gatvėmis, plakdami savo apnuogintas nugaras prie rimbais su pririštomis aštriomis bambukinėmis atplaišomis.
Juos lydėjo būriai vaikų, kurie dangstėsi veidus, kai atgailautojų kraujas nuo rimbų tiško ant jų drabužių.
Paombonge apie tūkstantis žiūrovų kantriai laukė nukryžiavimo ceremonijos pradžios, plieskiant kaitriai atogrąžų saulei.
„Žmonės vadovaujasi savo įsitikinimais. Neturėtume dėl to jiems prieštarauti“, – sakė šią ceremoniją prižiūrintis savivaldybės pareigūnas R.Sulitas.
Filipinuose katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės. Tuo tarpu daugelis neturtingų atgailautojų ryžtasi dalyvauti kruvinose apeigose, siekdami tokiu būdu nuplauti savo nuodėmes, melsdamiesi už sergančius artimuosius, prašydami Dievo geresnio gyvenimo arba dėkodami jam už esą įvykdytus stebuklus.
Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria, sakydami, jog Didžiąją savaitę tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir atsinaujinimu, o ne žalojimusi.
Raudonojo Kryžiaus atstovai didžiausią nerimą reiškia dėl galimos žalos atgailautojų sveikatai: infekcijų, šilumos smūgio, nukraujavimo ir netgi mirties dėl smarkaus sumušimo. Pareigūnai ragina tikinčiuosius atgailą reikšti kitais būdais – pavyzdžiui, tampant kraujo donorais.
Tačiau organizatoriai nurodo, kad per nukryžiavimo apeigas imamasi kai kurių apsaugos priemonių – dešimties centimetrų ilgio vinys laikomos spirite, kai kada netgi ištisus metus, o prieš prikalant nukryžiuotąjį jos dar apšlakstomos švęstu vandeniu.
Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje – maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.
