Tuo metu bendras žinomų žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11.
6,3 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras, kaip nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS), buvo į šiaurės vakarus nuo Manilos, smarkiai apgadino vieną oro uostą, o išsigandę žmonės išbėgo iš siūbuojančių aukštų pastatų.
Daugiausiai žalos padaryta Pampangos provincijoje, kur užregistruota dauguma žmonių žūties atvejų, nurodė pareigūnai. Dar dešimtys žmonių buvo sužeisti krintančių nuolaužų, taip pat sostinėje Maniloje.
Aukų ir nukentėjusiųjų skaičius dar gali išaugti, gelbėtojų brigadoms tikrinant regiono atokias gyvenvietes, likusias be elektros ir ryšio per vieną smarkiausių požeminių smūgių pastaraisiais metais.
Po pirminio smūgio buvo užfiksuota per 400 pakartotinių; kai kurių stiprumas siekė 3,4 balo, nurodė Filipinų seismologai.
Porako mieste dešimtys gelbėtojų, pasitelkdami kranus ir pneumatinius kūjus, ardo sugriuvusį betoninį keturių aukštų turgaus pastatą, kuriame galėjo būti iki 30 žmonių.
„Jie [gelbėtojai] tebegirdi mažiausiai vieną žmogų, kuris tebėra gyvas, – žurnalistams sakė Pampangos gubernatorė Lilia Pineda. – Šis žmogus yra palaidotas po betono blokais.“
Drebėjimas taip pat apgadino kelias šimtmečių senumo bažnyčias. Pastarosiomis dienomis jos buvo gausiai lankomos, katalikiškuose Filipinuose švenčiant Velykas.
„Smarkus siūbavimas“
Kunigas Rolandas Moraleja, dirbantis Porake, sakė kad per drebėjimą sugriuvo XVIII amžiuje pastatytas Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčios varpinės bokštas.
„Tai buvo vienintelė išlikusi senosios bažnyčios dalis, – dvasininkas sakė naujienų agentūrai AFP. – Dabar jos istorinė vertė yra prarasta, bet tikimės, kad ji bus vėl atstatyta.“
Pirmadienio pavakare prasidėjus žemės drebėjimui aukštuminiai pastatai smarkiai siūbavo. Kai kur sienose atsirado didelių įtrūkimų.
Tūkstančiai keleivių įstrigo tarnyboms uždarius Clarko oro uostą, įsikūrusį buvusioje JAV karinėje bazėje, už kelių valandų kelio į šiaurę nuo sostinės.
Antradienį oro uostas tebebuvo uždarytas, pareigūnams vertinant terminalo pastatui padarytą didelę žalą ir sutrūkinėjusio oro dispečerių bokšto būklę.
Drebėjimo epicentras buvo prie Kastiljechaso miestelio, maždaug už 100 km į šiaurės vakarus nuo Manilos, nurodė vietos geologai.
Kovinių metų instruktorė Dani Justo pasakojo AFP, kad prasidėjus drebėjimui povo savo namuose Manilos pietiniame rajone.
„Ant mūsų virvės kabėję drabužiai smarkiai siūbavo. Mano šicu [veislės šuo] parkrito ir prisiplojo prie žemės“, – pridūrė ji.
Filipinai priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
