Atogrąžų audra Megi – stipriausia, šiemet smogusi salynui, – daugiausia gyvybių pareikalavo centrinėje Leitės provincijoje, kur gyvenvietes nuniokojo virtinė nuošliaužų.
26 žmonės žuvo, dar apie 150 dingo pakrantės Pilaro kaime, priklausančiame Abujogo savivaldybei, antradienį purvo ir žemės srautams nustūmus nemažai namų į jūrą ir palaidojus didžiąją dalį šios gyvenvietės, informavo tarnybos.
„Turiu būti sąžiningas: nebesitikime, kad bus daugiau gyvų likusių žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Abujongo meras Lemuelis Traya.
Jis pridūrė, kad kad gelbėtojai dabar telkia dėmesį į sunkią užduotį – ištraukti kūnus.
Pasak mero, evakuacijos centruose yra apie 250 žmonių, kurie buvo išgelbėti valtimis, nes nuošliaužos užblokavo kelius.
Dar keli kaimo gyventojai buvo paguldyti į ligonines.
22 metų Pilarės gyventoja Ara Mae Canuto suprato, kad jos šeimos namų link artėja nuošliauža, kai išgirdo dundesį, panašų į „sraigtasparnio“ skleidžiamus garsus.
Jis sakė bandžiusi pabėgti, bet buvo nublokšta į vandenį ir vos nenuskendo.
„Prisirijau dumblo, ausys ir nosis buvo pilnos purvo“, – telefonu iš ligoninės lovos AFP pasakojo A.M.Canuto. Jos tėvas žuvo, o motina dar nerasta.
Stichinių nelaimių dažnai niokojamą regioną nuolat siaubia audros, tokios kaip 2013 metais tiesiogiai smogęs supertaifūnas Haiyan. Mokslininkai perspėja, kad šie reiškiniai tampa vis galingesni dėl žmogaus veiklos nulemtos klimato kaitos atšylant pasauliui.
Baibajaus miestas taip pat atsigauna po savaitgalį nusiritusių permirkusios dirvos bangų, prarijusių kelias žemdirbių gyvenvietes ir pražudžiusių mažiausiai 48 žmones, pranešė vietos valdžia. Dar daugiau kaip 100 gyventojų buvo sužeisti, o 27 asmenys laikomi dingusiais.
Iš oro darytose nuotraukose matosi platus purvo ruožas, kuris nuslinko nuo kokospalmėmis apaugusios kalvos ir užgriuvo Bungos kaimą, kur buvo matyti tik keli kyšantys stogai.
„Mums buvo liepta būti budriems, nes artėjo audra, bet tiesiogiai nepasakyta, kad turime evakuotis“, – sakė 47 metų ūkininkė iš Bungos Loderica Portarcos, per nuošliaužą netekusi 17 giminaičių ir draugo.
Nepaisydama karštų ir drėgnų orų, L.Portarcos, patarinėjo ekskavatoriaus operatoriui, kur ieškoti trijų kūnų, kurie tebėra palaidoti po minkštu dirvožemiu, pradėjusiu kvepėti pūvančiais palaikais.
„Visi mūsų žuvę giminaičiai yra lavoninėje, bet nebus laiko juos apraudoti, nes meras mums sakė, kad jie skleidžia nemalonų kvapą“, – kalbėjo moteris.
„Daugelis mūsų žuvo“
Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros duomenimis, trys žmonės taip pat žuvo centrinėje Rytų Negroso provincijoje, dar trys – pagrindinėje pietinėje Mindanao saloje.
Megi aukų skaičius tikriausiai augs ir toliau, gelbėjimo operacijoms virstant palaikų paieškomis.
Trečiadienį Abujonge ant smėlio buvo išdėlioti juodi kūnų maišai su 26 lavonais iš Pilaro, kad artimieji galėtų juos atpažinti.
Abujongo policijos viršininkas Jamesas Markas Ruizas nurodė, kad reikalingos papildomos valtys, nors pasiekti pakrantę yra sudėtinga.
Antradienį Priešgaisrinės apsaugos biuras socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė nuotraukų, kuriose matyti nuošliaužų apgadinti ar išvirtę pastatai ir vandenyje esančios nuolaužos.
„Naudojame valtis iš stiklo pluošto, o jūroje kyšo plieninių strypų, todėl labai sunku dirbti“, – sakė Abujongo meras L.Traya ir pridūrė, kad gruntas yra nestabilus ir „labai pavojingas“.
Nors Pilare išsigelbėjusi A.M.Canuto sako, kad jai pasisekė likti gyvai, moteris apgailestavo, kad „daugelis mūsų žuvo, yra ir daug dingusiųjų“.
Bangavimą jūrose sukėlusi Megi privertė dešimtis uostų laikinai užsidaryti, todėl prasidėjus Didžiajai savaitei – vienam judriausių kelionių laikotarpių Filipinuose – tūkstančiai žmonių liko be darbo.
Stichija užklupo praėjus keturiems mėnesiams po to, kai supertaifūnas Rai nusiaubė didelę dalį šalies teritorijos. Tąsyk žuvo daugiau nei 400 žmonių, o šimtai tūkstančių gyventojų liko be pastogės.
Filipinus, priskiriamus prie labiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių, kasmet vidutiniškai užklumpa 20 audrų.
