Žemės drebėjimas įvyko apie 10 val. (5 val. Lietuvos laiku) 124 kilometrų gylyje vandenyse, esančiuose maždaug už trijų valandų kelio nuo sostinės Manilos.
Kalatagano savivaldybės policijos viršininkas Emilis Mendoza sakė, kad po drebėjimo, kuris buvo juntamas ir tankiai apgyvendintame šalies centre, įskaitant Manilą, jis kartu su savo darbuotojais išbėgo į lauką.
„Jis buvo stiprokas. Turėjome bėgti į lauką“, – naujienų agentūrai AFP sakė E.Mendoza.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą iš karto negauta, tačiau buvo pasitelkti nelaimių valdymo pareigūnai, kurie turėtų įvertinti drebėjimo žalos mastą, sakė E.Mendoza.
Kalatagano stichinių nelaimių pareigūnas Ronaldas Torresas sakė, kad žemės drebėjimas truko nuo 30 sekundžių iki minutės.
Dėl žemės drebėjimo sostinėje iš pastatų išbėgo žmonės.
Civilinės gynybos biuro informacijos pareigūnas Diego Mariano teigė, kad pareigūnai vertina žemės drebėjimo padarytą žalą.
„Kol kas didelės žalos ar aukų nėra. Vertinimas tebevyksta“, – pranešime žurnalistams sakė D.Mariano.
Žemės drebėjimai Filipinuose, esančiuose palei Ramiojo vandenyno „ugnies žiedą“ – intensyvaus seisminio ir vulkaninio aktyvumo lanką, besidriekiantį nuo Japonijos per Pietryčių Aziją ir Ramiojo vandenyno baseiną, – yra dažnas reiškinys.
2013 metų spalį 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko centrinėje Filipinų dalyje esančioje Boholo saloje, sukėlė purvo nuošliaužas ir nusinešė daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.
Senosios katalikų bažnyčios Filipinuose buvo smarkiai apgadintos. Beveik 400 000 žmonių buvo priversti palikti savo gyvenamąsias vietas, dešimtys tūkstančių namų buvo apgadinti dėl žemės drebėjimo.