Nepalieka nė žaislo
Profesionaliai nufilmuotame minutės trukmės įraše rodoma Vokietija 2023-iaisiais, pasaką primenanti gatvė nenurodytame miestelyje. Viename iš jos namų gyvena iš paprasta šeima – jauna pora su sūnumi.
Jie matyti sėdintys gyvenamajame kambaryje lyg susipykę (iš pradžių galima pagalvoti, kad siužetas – apie skyrybas), lyg pavargę ar apimti nerimo. Už kadro girdėti, kaip kažkas kalba apie Ukrainą.
Pasigirsta skambutis, duris atidaręs berniukas anapus slenksčio išvysta keturis žmones pilkomis Vokietijos kariuomenės uniformomis. Priekyje stovinti moteris ištaria „Guten Tag!“ (vok. „Laba diena“), jos griežtą veidą nušviečia dirbtinė šypsena.
Įėjusi ketveriukė pradeda šluoti smulkmenas nuo lentynų, į maišus versti daiktus iš stalčių. Išsineša ir televizorių, kuriame matyti kalbantis kancleris Olafas Scholzas (kaip tik jo balsas skambėjo už kadro, tai patvirtino filmuką aprašęs „Deutsche Welle“ portalas – vyriausybės vadovas emocingai kvietė padėti Ukrainai).
Šeimininkai tik stebi atėjūnus nieko nesakydami ir nedarydami. Su vaiku pasisveikinusi moteris tuo metu kažką žymi lape, kurio viršuje vokiškai parašyta „Pagalba ponui Zelenskiui“, nutraukia klipsus nuo apstulbusios šeimininkės ausų.
Vienas iš uniformuotų vyrukų, aptikęs pinigų kiaulėje-taupyklėje, ją sudaužo.
Prieš išeidama griežto veido moteris numeta žemėn vieną paveikslą nuo sienos, vietoj jo pakabina Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio portretą ir sušunka: „Heil Selenskyj“ (tai yra aliuzija į nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio pasveikinimą). Apiplėštas vyras pakartoja šią frazę.
Galiausiai rodomas visiškai tuščias kambarys, su paskutiniais daiktais išžygiuojančius atėjūnus uniformuota moteris dar paragina „Schneller!“ (vok. „Greičiau!“).
Ekrane atsiranda vokiškas užrašas „Ar tavo namai NATO? Priimk NATO į savo namus.“ Jį pakeičia informacija, liepos 11 d. paskelbta Vokietijos federalinės vyriausybės spaudos tarnybos: „Nuo 2022 m. pradžios iš vokiečių namų į Ukrainą išplaukė jau daugiau nei 22 mlrd. eurų.“
Filmukas baigiamas kadru, kaip sugrįžusi moteris iš nuliūdusio berniuko rankų ištraukia paskutinį likusį daiktą – pliušinį leopardą. Tai – užuomina į Vokietijos ukrainiečiams skirtus tankus „Leopard“.
Priskyrė populistų partijai
Klipo perduodama žinia aiški – Rusijos užpulta ir Vakarų pagalbos besišaukianti Ukraina apiplešia paprastus žmones (šiuo atveju – vokiečius). Tai patvirtina tokios užuominos, kaip atimamas leopardas.
Su tuo supintas propagandos nuolat išnaudojamas nacizmo naratyvas. Siekdamas pateisinti invaziją į Ukrainą ir sumenkinti jos gyventojus, Kremlius nuolat lipdo jiems nacių etiketę ir skelbia būtinybę šalį denacifikuoti.
Pavyzdžiui, kelis sykius pakartojamas nacistinio stiliaus pasveikinimas – bandoma įteigti, esą V.Zelenskis tapo naujuoju Vokietijos fiureriu.
Filmuku ėmė dalytis ir interneto vartotojai iš Lietuvos. „Heil my Führer, Zelia“, – tuo pačiu stiliumi, bet pusiau vokiškai, pusiau angliškai pakomentavo vienas jį savo paskyroje paskelbęs „Facebook“ vartotojas.
Kita moteris tiesiog pasidalijo „Instagram“ vartotojo iš Vokietijos paskelbtu įrašu.
Dar aktyviau filmuką nuo trečiadienio platina rusakalbiai interneto vartotojai (čia, čia, čia, čia, čia), net kartvelai. Apie jį pranešė ir įvairios Rusijos žiniasklaidos priemonės bei interneto puslapiai: valstybinė naujienų agentūra „RIA novosti“, portalas „Argumenty i fakty“, „InoSMI“, propagandinis tinklalapis „ZOV Kiev“, kanalas „Tsargrad“.
„Internete platinamas humoristinis vaizdo įrašas vokiečių kalba, kritikuojantis Berlyno išlaidas, skirtas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms padėti“, – su nuoroda į Rusijos televizijos RT kanalą susirašinėjimų programėlėje „Telegram“ rašė „RIA novosti“.
Pastarajame paskelbta (tiesa, šis kanalas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą blokuojamas, bet įrašą cituoja „Deutsche Welle“ portalas rusų kalba): „Internete plinta filmukas apie vokiečius, iš kurių NATO kariai paima viską dėl paramos Ukrainai ir priverčia juos sveikinti V.Zelenskį fašistinės Vokietijos maniera.“
Filmuku pasidalijo ir Visuomeninių rūmų prie Rusijos prezidento narys Armenas Gasparianas, vadinamieji karo korespondentai, pavyzdžiui, Aleksandras Kocas ir „Komsomolskaja pravda“, „Pirmo kanalo“ žurnalistas Ruslanas Ostaško.
Pastarasis ir kai kurie kiti socialinių tinklų vartotojai bei tinklalapiai nurodė, esą tai yra dešiniųjų populistų partijos „Alternative für Deutschland“ („Alternatyva Vokietijai“, AfD) užsakyta socialinė ar politinė reklama.
Nežinomų aktorių komanda
Tačiau jau pats filmukas verčia suabejoti, kad tai yra tikrai vokiškas produktas. Jo herojai kalba ne itin švaria vokiečių kalba, užtat V.Zelenskio pavardę ištaria taisyklingai, lyg būtų ukrainiečiai arba, pavyzdžiui, rusai.
Jame jokia forma nepaminėtas AfD pavadinimas. Nei partijos puslapyje, nei Vokietijos žiniasklaidoje neužsimenama apie tokią kampaniją prieš paramą Ukrainai.
Tarp besidalinusiųjų kadrais iš filmuko – delfi.ee faktų tikrintojas Ilja Beras ir „Laisvės radijo“ žurnalistas Markas Krutovas. Jie ne tik išsiaiškino, kad greičiausiai filmuota Rusijoje, bet ir nustatė aktorių, beje, nelabai žinomų, tapatybes.
I.Bero teigimu, klipu pirmiausiai imta dalytis vokiškose ir olandiškose „Twitter“ paskyrose. Pasitelkęs paieškos pagal veidą sistemą jis išsiaiškino, kad tėtį vaidina Sankt Peterburgo teatro, kino ir televizijos aktorius Valentinas Vorobjovas.
Tą patį paskelbė ir M.Krutovas, jam pavyko nustatyti kone kone visų aktorių tapatybes. Mama, anot jo, – maskvietė Julija Koniuchova, uniformuota moteris – Julija Mandriko, o vienas iš kariškių, šluojantis daiktus nuo lentynos, – Igoris Aleksejevas.
Beje, įdomu, kad J.Mandriko, suvaidinusi „komunikabiliausią“ heroję, nurodo laisvai kalbanti tik angliškai ir prancūziškai. Vokiškai moka J.Koniuchova ir I.Aleksejevas, nors jie neprataria nė žodžio.
Abu žurnalistai pasidalijo vieno J.Koniuchovos įrašo socialiniame tinkle „Instagram“ kopija. Aktorė nurodė, kad klipą sukūrė kompanija RT, o berniuką suvaidino jos sūnus Sviatoslavas. Tiesa, netrukus ji savo žodžius pašalino.
„Naujienas, kurias bijoma rašyti Rusijoje“, skelbiantis „Telegram“ kanalas „Agenstvo“ pranešė, jog aktorė jiems nurodžiusi, kad sutarties sąlygos jai neleido bendrauti su žurnalistais.
Remdamiesi šiais faktais, žurnalistai iškėlė prielaidą, kad buvo filmuojama Rusijoje. „Vienintelis tikrai „vokiškas“ dalykas šiame filmuke yra vieta“, – pakomentavo jis prie t-online.de tyrimų vyriausiojo redaktoriaus Larso Wienando įrašo.
Šiam pavyko rasti nuotraukos, matomos filmuko pirmame kadre, padarymo laiką ir joje įamžintą vietą. Fotografuota 2017 m., o nuotrauką galima rasti nuotraukų bazėje „Alamy“. Ši gatvė yra Rodte prie Rietburgo, miestelyje Reino krašto-Pfalco žemėje.
Vieną uždraudė, kiti toliau veikia
RT dėl tikslingos dezinformacijos neleidžiama platinti savo turinio Europos Sąjungos teritorijoje nuo praėjusių metų kovo – tai yra viena iš sankcijų dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Nepaisant to, šios šalies propaganda randa būdų tokius draudimus apeiti.
Vokietijos Konstitucijos apsaugos biuro (žvalgybos tarnybos) prezidentas Thomas Haldenwang dar gegužę įspėjo apie didėjančią grėsmę demokratijai šalyje, ypač dėl Rusijos įtakos. Maskva, anot jo, yra „aktyvi visais lygiais ir skleidžia savo dezinformaciją, propagandą ir naratyvus“.
Valstybinio transliuotojo RT – anksčiau „Russia Today“ – tinklui priklausančios žiniasklaidos agentūros „Ruptly“ būstinė Berlyne įsikūrusi nuo 2012 m. Iš čia esą kuriami vaizdo įrašai tarptautinei rinkai. Skirtingai nei RT, kuri turėjo nutraukti veiklą prasidėjus Rusijos invazijai, „Rupty“ toliau veikia, rodo „Tagesspiegel“ tyrimas.
Ši agentūra, be kita ko, skelbia Vokietijoje vykstančių demonstracijų prieš ginklų tiekimą į Ukrainą vaizdo įrašus.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internete platinamas filmukas apie apvagiamą vokiečių šeimą, nes reikia paremti užpultą Ukrainą, nėra Vokietijos dešiniųjų populistų partijos „Alternatyva Vokietijai“ užsakyta reklama. Jis greičiausiai nufilmuotas Rusijoje, mat jame vaidina šios šalies aktoriai ir jis aktyviausiai platinamas rusiškoje interneto erdvėje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
