„Financial Times“ – apie Rusijos norą iškastruoti Ukrainą: koks yra tikrasis D.Trumpo pavojus

Ir teritorija, ir ginkluotė yra pagrindiniai klausimai. Tačiau svarbus tampa ir kitas, mažiau aptarinėjamas klausimas – Ukrainos neutralumas, sako laikraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.

Senatorius J.D.Vance'as, D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus, birželio mėn. interviu laikraščiui „The New York Times“ pasisakė už neutralią Ukrainą. J.D.Vance'as sakė, kad jo požiūris būtų toks: „garantuoti ne tik Kyjivo nepriklausomybę, bet ir jo neutralumą. Neutralumą jie [rusai] akivaizdžiai laiko egzistenciniu dalyku“.

„Capital Pictures“/„Scanpix“/Buvusio D.Trumpo kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as

Iš pirmo žvilgsnio neutrali Ukraina skamba kaip įdomi galimybė, pastebi komentaro autorius. Šaltojo karo metais neutralios buvo Suomija ir Austrija. Abi šalys sugebėjo išlikti demokratiškos ir nepriklausė sovietų blokui.

„Rusija nori iškastruoti Ukrainą“

Tačiau Joe Bideno administracija ir toliau atsargiai vertina Rusijos reikalavimą siekti Ukrainos neutralumo, manydama, kad Vladimiro Putino ambicijos tuo nesibaigs. JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas praėjusią savaitę tvirtino: „Aišku, kad Rusija dabar nori kastruotos Ukrainos, kuri negalėtų tinkamai apsiginti. Jis vis dar nori pajungti Ukrainą. Ir mes neleisime, kad taip atsitiktų“.

Rusijos viltys iškastruoti Ukrainą tapo aiškios 2022 m., konflikto pradžioje, Maskvos pateiktuose taikos pasiūlymuose, pastebi FT žurnalistas. Siūlymuose buvo primygtinai reikalaujama, kad Ukraina nestotų į NATO – ir kad Ukrainos kariuomenė turėtų būti sumažinta iki 85 000 karių, o jos tankų skaičius smarkiai apribotas. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas prisimena: „Jie prašė, kad savo ginklus sudėtume į sandėlius, kuriuos jie saugotų. Taip pat prašė visiškai vetuoti mūsų užsienio politiką“.

Nėra jokių požymių, kad Rusija atsisakė šių maksimalistinių reikalavimų. Ukrainiečiai žino, kad priėmus Vladimiro Putino pasiūlymus jų šalis visam laikui atsidurtų Maskvos malonėje. Tačiau dabartinės diskusijos dėl neutralumo vis dėlto įdomios, nes jos nušviečia nesutarimus dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kurie vyksta tiesiog po viešų diskusijų paviršiumi.

Didžioji dalis viešų ginčų vis dar sukasi apie gyvybiškai svarbų ir emocingą teritorijos klausimą. Rusija ir toliau primygtinai tvirtina, kad ji pasiliks visą šiuo metu okupuotą teritoriją, taip pat, kad Ukraina turi toliau išvesti karius, o po to sudaryti tarptautinį susitarimą, kad Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys yra Rusijos teritorija. Ukraina ir toliau reikalauja visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą. JAV ir jų sąjungininkės Europoje teigia, kad rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir kad jos neketina primesti ukrainiečiams taikos sąlygų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Pagerbiami žuvę ukrainiečiai

„Karai yra nenuspėjami, todėl lemiamas Ukrainos arba Rusijos proveržis mūšio lauke išlieka galimas. Tačiau dabartiniu metu mažai tikėtina, kad Kyjivui pavyks ginklu susigrąžinti visą savo teritoriją. Ukrainiečiai ir jų pagrindiniai rėmėjai iš Vakarų tai žino, nors viešai to ir nepripažįsta. Teritorinių nuolaidų darymas mainais į taiką įgauna tam tikrą Ukrainos visuomenės palaikymą, nors tai dar nėra daugumos pozicija“, – pastebi laikraščio apžvalgininkas.

Ukrainiečiams reikia saugumo garantijų ir po taikos pasirašymo

Pasak jo, didžiausia kliūtis taikai pasiekti yra ne gilus Ukrainos nenoras daryti teritorines nuolaidas, nors tai ir realu. Didžiausia kliūtus yra faktas, kad Rusija vis tiek reikalautų susitarimo, kuris apimtų 80 proc. jos nekontroliuojamos Ukrainos teritorijos pajungimą. Ukrainiečiams reikia garantijų, kad Rusija nepasinaudos taikos susitarimu, kad apsiginkluotų ir vėl pradėtų puolimą. Kol jie to negaus, Kyjive nebus galimybės rimtai diskutuoti apie sienas ar teritoriją.

„Štai kodėl saugumo garantijos Ukrainai būtų svarbiausia bet kokių būsimų taikos derybų dalis. Dabartinė Kyjivo pozicija yra ta, kad Ukraina turi įstoti į NATO – tai reikštų, kad šaliai būtų taikomos aljanso kolektyvinio saugumo garantijos. Paskutiniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbta, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Tačiau jame pridurta, kad tai įvyks tik tada, „kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“, – primena žurnalistas.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Priimti Ukrainą į NATO, kai Rusija vis dar okupuoja dalį šalies teritorijos, būtų sudėtinga. Pavyzdžiu galėtų būti Vakarų Vokietija Šaltojo karo metais. Tačiau Vakarų Vokietijos narystė NATO buvo paremta tuo, kad Vakarų Vokietijos teritorijoje buvo dislokuota daug JAV karių. Nėra jokių garantijų, kad JAV Kongresas sutiktų dislokuoti amerikiečių karius Ukrainoje, sako apžvalgininkas.

Siūlomas kitas variantas

Kita idėja, turinti galingų šalininkų Vašingtone, yra „Izraelio variantas“ (kartais vadinamas „dygliakiaulės variantu“), pagal kurį būtų vengiama oficialaus sutartinio įsipareigojimo ginti Ukrainą – vietoj to būtų remiamasi pažangios Vakarų karinės pagalbos teikimu Ukrainai, kad ji pati galėtų atgrasyti būsimą Rusijos agresiją.

Tačiau net ir „dygliakiaulės“ variantas neatitiktų Rusijos reikalavimo turėti iškastruotą Ukrainą. Ar Maskvos pozicija gali pasikeisti? Rusai patiria stulbinamų nuostolių – manoma, kad kasdien žūsta ar yra sužeista daugiau kaip 1 000 karių.

Tačiau V.Putinas, atrodo, laukia įvykių Amerikoje. J.Bideno administracija nesutiks su Ukrainos kastracija. Tačiau D.Trumpo ir J.D.Vance'o administracija gali sutikti. Kol JAV rinkimų rezultatai kelia abejonių, V.Putinas turi visas paskatas tęsti kovą, apibendrina komentaro autorius.