Jo teigimu, nėra jokių abejonių, kad dalis graikų derybų strategijos remiasi tikėjimu, kad skolintojai ir likusi Europa nenori matyti žlungančios Graikijos ir bus daroma viskas, kad taip neatsitiktų.
Pats M. Sadbu irgi mano, kad, jeigu Graikijos ekonomika imtų visiškai griūti, ES likimo valiai jos nepaliktų.
-
Nobelio premijos lauretas Josephas Stiglitzas: „troikos“ planas Graikijos ūkį nusmukdė 25 proc.
-
Suskaičiuoti visi balsai – graikai referendume pasipriešino Europos prašymui taupyti
-
Verkiantis graikas pensininkas tapo krizės Graikijoje simboliu
-
Garsiausi pasaulio ekonomistai pasakė, ką galvoja apie Graikijos krizę
-
Krizė graikiškai: paskutiniai eurai – paskutinei vakarienei, o ne skolai
– Kaip manote, kokios gali būti referendumo pasekmės? Juk yra svarstymų, kad jeigu graikai nubalsuoja „ne“, Graikijai gali grėsti bankrotas ar net išmetimas iš eurozonos?
– Kol kas labai sunku ką nors prognozuoti. Dabar atrodo, kad net nelabai žino, už ką ar prieš ką jie tiksliai balsuoja. Graikijos valdžios pareiškimai apie referendumo esmę visiškai skiriasi nuo likusios Europos suvokimo. Taigi net kai žinosime rezultatus, bus sunku pasakyti, kad graikai tikrai pasirinko vieną arba kitą išeitį. Arba net jeigu ir žinotume, labai sunku pasakyti, kas laukia toliau. Kai tikrai žinosime, kad graikai pasisakė „taip“ ar „ne“, labai klaidinga būtų manyti, kad tai – galutinis atsakymas, tai – tik vienas žingsnis šioje ilgoje istorijoje.
Reikia prisiminti, kad graikų valdžia ir skolintojai nebuvo taip ir toli nuo bendro sprendimo. Didelis klausimas išlieka, ar bus nubraukta bent dalis Graikijos skolos. Be to, ateitis labai priklauso nuo to, ką Europos centrinis bankas nuspręs daryti su Graikijos bankų sistema, tokie sprendimai nebūtinai bus paveikti referendumo rezultatų.
– Premjeras Alexis Tsipras nori pinigų iš kreditorių, tačiau nesutinka su jų sąlygomis, o dabar dar turime ir šį referendumą. Kokius žaidimus žaidžia Graikijos valdžia?
– Pastaruoju metu sunku suprasti, ką Graikijos vyriausybė daro ir kodėl. Vienas paskutinių buvo, kai graikai pasakė, kad jie sutinka su beveik visais kreditorių reikalavimais, tačiau, kaip žinome, skolintojai atsakė, kad šio pasiūlymo jau nebėra ant derybų stalo. Taigi tokie žingsniai yra labai painūs.
Manau, yra keli būdai, kaip galima paaiškinti graikų vyriausybės veiksmus. Pirma, galbūt politikai tiesiog patys nesupranta, ką daro, yra sutrikę ir tiesiog nėra kompetentingi. Yra žmonių, kurie mano, kad netgi kai kurie eurozonos finansų ministrai stengiasi padaryti taip, kad graikų valdžia atrodytų nekompetentinga. Tačiau aš tikiu, kad graikai žino, ką daro. Jų pagrindinis tikslas – daryti kuo didesnį spaudimą kreditoriams, kad gautų kuo geresnį pasiūlymą, kuris atleistų Graikiją nuo dalies skolų ar prailgintų išsimokėjimo laiką.
– Dažnai svarstoma, kad Europos Sąjunga ir kitos svarbiausios institucijos padės Graikijai bet kokiu atveju, nes, jeigu nepadės Europa, šaliai pagalbos ranką gali ištiesti Rusija. Ką jūs apie tai manote?
– Jeigu viskas pasisuks blogiausiu keliu ir nepavyks susitarti dėl kažko konkretaus, jeigu Europos centrinis bankas nepadės Graikijos bankams vėl atnaujinti darbo, blogiausias scenarijus būtų visiškai griūvanti šalies ekonomika ir dar politinis chaosas šalia. Tokiu atveju man sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga nesuteiktų jokios pagalbos Graikijai, niekas nėra suinteresuotas turėti žlugusią valstybę Europoje.
Reikia prisiminti, kad graikų valdžia ir skolintojai nebuvo taip ir toli nuo bendro sprendimo
Nors toks scenarijus ir mažai tikėtinas, tačiau, jeigu vis dėlto tai įvyktų, Europa turės padėti. Nelabai tikėtina, kad Rusija Graikijai gali suteikti finansinę pagalbą. Tačiau, nors ir maža, tokia tikimybė yra, ir tai dar viena priežastis, kodėl kitos Europos šalys turi padėti Graikijai. Taigi Graikijos žlugimas yra įmanomas, tačiau visa Europą turės šią krizę spręsti kartu.
– Tai galbūt A. Tsipras jaučiasi gana saugiai ir daug kuo rizikuoja, nes supranta, kad, net įvykus blogiausiam scenarijui, jis sulauks pagalbos?
– Manau, kad Graikija labai sąmoningai naudoja siaubingos baigties scenarijų kortą, siekdama daryti dar didesnį spaudimą kreditoriams. Tai tikrai aukšto lygio lošimas kortomis. Nėra jokių abejonių, kad dalis graikų derybų strategijos remiasi tikėjimu, kad skolintojai ir likusi Europa nenori matyti žlungančios Graikijos ir bus daroma viskas, kad taip neatsitiktų.
– Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako, kad šaliai atsigauti per trejus metus reikia 50 mlrd. eurų injekcijų. Kokių konkrečių žingsnių reikia, kad ekonomika Graikijoje stabilizuotųsi?
– Turėtume prisiminti, kiek kartų TVF praeityje darė klaidų. Beveik visada, kai organizacija paskelbia ekonomikos augimo prognozes, jos būna per daug optimistiškos. Šios savaitės TVF pareiškimas svarbus tuo, kad jis pirmą kartą pripažino, kad Graikiją reikia atleisti nuo dalies skolų. Tai yra politinis ėjimas, o ne tik eilinis įvertinimas. O tai, ką pirmiausia turi Graikija daryti, kad stabilizuotųsi ekonomiką, yra nustoti varžyti visuminę paklausą ir vartojimą.
Dabar dar daugiau taupymo veiksmų nebepadės, tai skatina ekonomiką susitraukimą, o skolų grąžinimas darosi dar sudėtingesnis. O ilgalaikėje perspektyvoje reikia didinti ekonomikos pajėgumus gamybai, o Graikijos ekonomika nėra labai produktyvi. Ir iš tiesų vyriausybė yra pasiūliusi labai teisingų sprendimų, kaip oligarchų ir monopolių skaldymas ir vos ne viduramžio laikų profesijų atsisakymas.
Tačiau jie iki šiol nieko nepradėjo daryti. Jie privalo nuo kalbų pereiti prie darbų. Graikija turi atsisakyti senovinės ekonomikos sistemos, kuomet kai kurioms grupėms žmonių suteikiamos privilegijos, o likusieji turi mokėti. Svarbu paminėti, kad paskutinius maždaug dvejus metus Graikijos išlaidų ir pajamų santykis buvo beveik subalansuotas, taigi daugiau nebegalime sakyti, kad likę europiečiai turi mokėti už besaikius Graikijos sprendimus.
Tačiau didžiausia problema dabar, kaip susimokėti už skolą. Didžiausia klaida buvo padaryta 2010 metais, kai nebuvo nuspręsta pertvarkyti Graikijos skolos. Tada nereikėjo gelbėti šalies nuo bankroto, tiesiog reikėjo atleisti Graikiją nuo skolų ir padėti jai vykdyti svarbius sistemos pokyčius. Skolintojams reikėjo griežtai atsisakyti mokėti už visas prieš tai buvusias Graikijos skolas.
– Graikija nebuvo vienintelė Europos šalis, kuri gavo paramą iš vadinamosios „troikos“. Kodėl tik Graikijos situacija dabar yra tokia bloga?
– Atsakymas labai sudėtingas. Reikalas tas, kad Graikija visada buvo blogesnis pavyzdys. Daug didesnės skolos, didesnis deficitas. Graikijos ekonomikos formos visada buvo blogesnės, be to, šalies eksportas visada buvo mažesnis nei kitų pasiskolinusiųjų šalių.
Kita priežastis – politinė. Kitos valstybės rodė iniciatyvą reformoms jau iš pat pradžių ir spaudimas iš išorės privertė šalis imtis reformų – tai geriausiai matome Airijoje ir Ispanijoje. Tuo metu Graikijoje niekada nebuvo matyti daug noro imtis reformų, o signalai iš išorės buvo ignoruojami, o tai niekada neišeina į gerą.
Reformų turėjo norėti ir imtis patys graikai, tik jie patys gali save išgelbėti. Kreditorių klaida buvo naivus tikėjimas, kad didesnis spaudimas privers Graikiją imtis reofrmų. Reformų noras turi kilti iš šalies vidaus.
