Kai kurios šalys pareikalavo imtis kolektyvinių veiksmų, kad paprasti Rusijos gyventojai negalėtų keliauti į ES su turistinėmis vizomis.
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad jeigu ES nesutartų dėl turistinių vizų rusams neišdavimo, Lietuvos pareigūnai siūlytų regiono lygiu užkirsti kelią rusų turistams patekti į jų teritoriją.
Vizų klausimas – naujausias iššūkis blokui, kuris bando nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą ir kartu išlaikyti 27 narių vienybę, rašo „The Financial Times“.
Kai kurios šalys, įskaitant Lietuvą, Latviją, Lenkiją, nustojo išduoti vizas Rusijos turistams netrukus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasarį įsakė surengti plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko jos pareikalavo, kad Briuselis įvestų visišką draudimą, taip pakartodamos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą.
Tačiau kitos šalys ir toliau leido išduoti kelionės dokumentus, todėl vizas turintys rusai gali keliauti į bet kurią Šengeno laisvo judėjimo erdvę.
Antradienį Prahoje prasidedančiame dviejų dienų susitikime ministrai planuoja politiškai paremti ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sustabdymą, „Financial Times“ sakė trys derybose dalyvaujantys pareigūnai.
„Neteisinga, kad Rusijos turistai vaikštinėtų mūsų miestuose, mūsų prieplaukose, – „Financial Times“ sakė derybose dalyvaujantis aukštas ES pareigūnas. – Turime pasiųsti signalą Rusijos gyventojams, kad šis karas nėra gerai, jis nepriimtinas“.
2007 m. susitarimo dalys, susijusios su laisvu valstybės pareigūnų ir verslininkų judėjimu, buvo sustabdytos vasario pabaigoje. Platesnis sustabdymas panaikintų lengvatinį režimą rusams. Dabar kreipiantis dėl visų ES vizų būtų reikalaujama daugiau dokumentų, vizos būtų brangesnės ir gerokai pailgėtų laukimo laikas.
„Esame išskirtinėje situacijoje, todėl reikia imtis išskirtinių veiksmų. Norime neapsiriboti vien vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sustabdymu“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas ir pridūrė, kad gilesni pakeitimai galėtų būti įgyvendinti iki metų pabaigos.
Tačiau nėra sutarimo dėl papildomų priemonių, kurių Briuselis galėtų imtis ir kurios sumažintų rusams išduodamų ES vizų skaičių arba visiškai sustabdytų jų išdavimą. Nėra sutarimo ir dėl panašaus draudimo taikymo Baltarusijos, kuri rėmė V.Putino invaziją, piliečiams.
Norime neapsiriboti vien vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sustabdymu, – sakė aukšto rango ES pareigūnas.
Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, įspėjo, kad visiško draudimo nereikėtų. ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis, kuris pirmininkaus deryboms Prahoje, pareiškė, kad nepritaria visų Rusijos vizų uždraudimui, sakydamas, kad blokas turi būti „selektyvesnis“.
Suomija, Lenkija ir Baltijos šalys, kurios ribojasi su Rusija, pasiūlė, kad yra pasirengusios nebeįsileisti rusų su turistinėmis vizomis į savo teritorijas, remdamosi Šengeno susitarime numatytomis nacionalinio saugumo išimtimis.
Sustabdžius oro susisiekimą tarp ES ir Rusijos, daugelis rusų turistų naudojasi šiomis šalimis kaip tranzitiniu keliu į kitas ES šalis. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas praėjusią savaitę sakė, kad 30 proc. rusų, vykstančių į ES, keliauja per šią Baltijos valstybę.
„Tikrai tikiuosi rasti bendrą Europos sprendimą, kaip gerokai apriboti Rusijos turistų srautus į Europą“, – „Financial Times“ cituoja G.Landsbergį. Jis 27 šalių susitarimą apibūdina kaip „tvariausią ir teisiškai teisingiausią“ variantą.
Tačiau jis pridūrė: „Jei bendras sprendimas nebus rastas, neatmetame regioninio susitarimo tarp šalių, labiausiai nukentėjusių nuo didžiulių Rusijos turistų, piktnaudžiaujančių Europos svetingumu, srautų.“
Šalys, pasisakančios už visišką draudimą rusams atvykti į ES turizmo tikslais, teigė, kad jos nenori visiško sienų uždarymo ir kad turi būti paliktos išimtys dėl humanitarinių priežasčių, prieglobsčio prašymų ir tam, kad V.Putino režimo disidentai galėtų pabėgti.
ES gynybos ministrai, kurie pirmadienį susitiks Prahoje, taip pat aptars galimybes dėl galimos Briuselio vadovaujamos Ukrainos karių mokymo misijos.
Potencialūs mokymo centrai, kurie sektų panašią Jungtinės Karalystės iniciatyvą, įgyvendintą šią vasarą, būtų įkurti ES šalyse, esančiose netoli Ukrainos, praėjusią savaitę sakė J.Borrellis.
