Pasak straipsnio, ES pagalbą Ukrainai stabdo valstybių-narių nesutarimai, o susirūpinimas dėl įtemptų nacionalinių biudžetų ir didėjančių Briuselio išlaidų kelia grėsmę finansinės paramos srautams į Kyjivą.
Briuselio prašymai iš viso skirti 86 mlrd. eurų papildomo finansavimo, kuriuo siekiama sumažinti ES biudžetui tenkančią naštą ir kartu įtvirtinti ketverius metus teiktą paramą Ukrainai, suskaldė valstybes nares ir paskatino raginimus mažinti lėšas ir ilginti jų tvirtinimo laikotarpius.
-
Ukrainos Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo trys žmonės
-
Buvęs JAV generolas atšovė kritikuojantiems Ukrainą: leiskite jai pačiai vadovauti kontrpuolimui
-
Popiežius Pranciškus sulaukė kirčių už liaupses Rusijos imperinei praeičiai
-
Ukraina priekaištauja kaimynėms dėl plano apriboti grūdų importą
-
Pskove nugriaudėjo sprogimų serija, dega aerodromas
-
A.Anušauskas su ES gynybos ministrais aptars paramą Ukrainai, saugumo situaciją
-
Rusija pareiškė užkirtusi kelią naujausioms Ukrainos dronų atakoms
-
Edwardas Lucasas: Vakarų parama Ukrainai per maža ir pasiekia ją per vėlai, o už tai moka Kyjivas
Kaip rašoma straipsnyje, šios diskusijos yra pagrindinis Vakarų apsisprendimo dėl Ukrainos išbandymas, nes kariniai skeptikai Europoje ir Jungtinėse Valstijose pradeda kreipti dėmesį į ribotus Kyjivo vasaros kontrpuolimo prieš Rusiją laimėjimus.
Briuselis pasiūlė naujausią finansavimo paketą Ukrainai, kuris turėtų būti teikiamas ketverius metus, iš dalies siekdamas apsaugoti Kyjivą nuo politinio nestabilumo. Po vasaros atostogų ES ministrai atnaujins konsultacijas, o gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimuose parama Ukrainai bus svarbiausias darbotvarkės klausimas.
Iki šiol derybas dėl finansavimo apsunkino tai, kad Europos Komisija finansinę paramą Ukrainai siejo su reikalavimais papildyti ES biudžetą, įskaitant nuostatas dėl skolos palūkanų išlaidų padengimo ir ES pareigūnų atlyginimų didinimo.
Daugelis valstybių narių teigė, kad papildoma finansinė parama Ukrainai yra pagrįsta, tačiau kiti paketo elementai yra ES vidaus biudžeto valdymo problemų rezultatas, dėl kurio papildomų lėšų skirti nereikia.
Europos Sąjungos pareigūnas: gruodžio mėnesį visi šie klausimai susikirs ir mums reikės atsakymo.
Tokios šalys kaip Vokietija ir Nyderlandai vadovavo pasipriešinimui, teigdamos, kad nacionalinių biudžetų diržų veržimasis dėl didesnių palūkanų normų ir darbo užmokesčio reikalavimų turėtų paveikti ir Briuselį.
„Laikas netinkamas. Vyriausybės pačios turi priimti sunkius sprendimus, o dabar Briuselis prašo jų prisidėti daugiau“, – „Financial Times“ tvirtino vienas aukšto rango ES diplomatas.
„Tiesą sakant, frazė „Briuseliui reikia mūsų pinigų, kad galėtų padidinti komisarų atlyginimus pagal infliaciją“ nėra geriausia vidaus politikos platforma nacionaliniam lyderiui“, – pridūrė jis.
Šis ginčas sudaro sąlygas ES deryboms, kurios, kaip tikimasi, bus vienos įtempčiausių per likusią šių metų dalį. Birželį Komisija pristatė 66 mlrd. eurų vertės 2021-2027 m. biudžeto papildymą, kurį finansuos valstybės-narės.
Briuselis atskirai pasiūlė 20 mlrd. eurų ginklų tiekimui Ukrainai.
Į 66 mlrd. eurų sumą įeina beveik 19 mlrd. eurų netikėtai didelėms ES bendro finansavimo išlaidoms padengti, apie 2 mlrd. eurų didesnėms administracinėms išlaidoms, įskaitant didesnius atlyginimus pareigūnams, 15 mlrd. eurų išlaidoms, susijusioms su padidėjusia migracija ir išorės finansavimu, ir 10 mlrd. eurų iniciatyvoms, įskaitant naują inovacijų fondą.
Į šį daugiametės finansinės programos papildymą taip pat įtraukta 17 mlrd. eurų dotacijų Kyjivui, o jį papildo 33 mlrd. eurų paskolų paketas. Kartu šiuo 50 mlrd. eurų vertės paketu, skirtu ketveriems metams, siekiama užtikrinti ilgalaikį šalies fiskalinį stabilumą. Briuselis paragino kitus paramos teikėjus laikytis šio požiūrio.
Pagrindinės ES šalys šiuo metu diskutuoja dėl šios programos papildymo aspektų, kad pasiektų bendrą poziciją, aiškino su situacija susipažinę pareigūnai, pažymėdami, kad tikėtina, jog diskusijos gali užsitęsti iki metų pabaigos.
„Gruodžio mėn. visi šie klausimai susikirs, ir mums reikės atsakymo“, – pažymėjo aukšto rango ES pareigūnas, dalyvaujantis derybose dėl Ukrainos finansavimo.
Tuo pat metu 27 ES valstybės-narės prašo skirti dar 20 mlrd. eurų iš Briuselio valdomo ginklų fondo, skirto karinei paramai Ukrainai užtikrinti ateinančius ketverius metus.
Šį fondą, kuris yra dalis ES įnašo į vadinamąjį ilgalaikį saugumo įsipareigojimą Ukrainai, skirtą apsaugoti ją nuo Rusijos agresijos, šią savaitę toliau svarstys viso bloko gynybos ir užsienio reikalų ministrai.
Kelių ES valstybių narių atstovai teigia, kad fondas – ES Europos taikos priemonės, pagal kurią nuo praėjusių metų vasario mėnesio finansuojamos ginklų siuntos į Ukrainą, dalis – galiausiai bus paremtas visuotiniu noru padėti Kyjivui.
Europos parama Ukrainai
2022 m. gruodį blokas nusprendė suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą.
Sausio 17 d. Europos Komisija išmokėjo Ukrainai pirmuosius 3 mlrd. eurų iš 18 mlrd. eurų pagalbos paketo.
Birželio 22 d. Ukraina gavo penktąją 1,5 mlrd. eurų dalį iš Europos Sąjungos, kuri yra didelės apimties 2023 m. makrofinansinės pagalbos dalis.
Liepos 25 d. paaiškėjo, kad Europos Sąjunga 2023 m. liepos 25 d. suteikė Ukrainai kitą 1,5 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos dalį, skirtą infrastruktūrai atkurti. Šios lėšos Ukrainai buvo skirtos po Rusijos įvykdytų išpuolių, ypač prieš grūdų iniciatyvos objektus.
Be to, Europos Komisija pasiūlė sukurti specialią maždaug 50 mlrd. eurų vertės finansinę priemonę, pagal kurią 2024-2027 m. laikotarpiu Ukrainai bus teikiama nuosekli parama. Taigi, Europos Komisija siūlo, kad ES per ateinančius 4 metus padengtų 45 proc. Ukrainos finansavimo poreikių, skirtų šalies atsigavimui.
