Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michel'is ragina Europos Sąjungos valstybes surengti debatus, kaip tikslingai panaudoti konfiskuotą 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos turtą, skirtą Ukrainai atkurti.
C.Michel'is, kuris atstovauja 27 bloko šalių vadovams, sakė, kad norėtų išnagrinėti idėją aktyviai valdyti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, kad būtų gautas pelnas, kurį vėliau būtų galima skirti Ukrainos atstatymo darbams.
-
NYT: Rusijos agentai įtariami vadovavę kraštutinių dešiniųjų grupei, kuri Ispanijoje išsiuntinėjo bombas
-
Lenkija: perduosime „Leopard“ Ukrainai, nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimų
-
Norvegijos kariuomenė: Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista 180 000 Rusijos karių
-
Rusija ir Estija mažina diplomatinio atstovavimo statusą iki laikinųjų reikalų patikėtinių
-
Maskvos remiami pareigūnai sako, kad aplankė sunaikintą Soledarą
-
Rusijos diplomatijos vadovas atvyko prieštaringai vertinamo vizito Pietų Afrikoje
-
Latvija mažina diplomatinio atstovavimo statusą su Rusija
„Tai teisingumo ir sąžiningumo klausimas, – sakė Ch.Michel'is interviu leidiniui „Financial Times“. Viskas turi būti daroma laikantis teisinių principų – tai labai aišku.“
Ch.Michel'is tikisi, jog ES vadovai „suteiks tam tikrą postūmį“ diskusijoms. Jis pridūrė, kad, nepaisant teisinių kliūčių, trukdančių areštuoti turtą, esama „rimto politinio intereso daryti pažangą šiuo klausimu ir pasiekti rezultatų“.
ES ir jos sąjungininkės įšaldė šimtus milijardų dolerių užsienio valiutos atsargų, kurias Rusijos centrinis bankas laikė užsienio sąskaitose konflikto, prasidėjusio praėjusių metų vasario pabaigoje, pradžioje. Vėliau Maskva pareiškė, kad dėl centrinio banko sankcijų buvo įšaldyta apie 300 mlrd. dolerių jos valiutos atsargų užsienyje.
Po kurio laiko ES ir jos institucijų pareigūnai, įskaitant užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį, iškėlė idėją konfiskuoti šį turtą, kad jis būtų panaudotas nuniokotai Ukrainos infrastruktūrai atkurti.
„Financial Times“ teigimu, praėjusį rugsėjį Ukraina, Briuselis ir Pasaulio bankas apskaičiavo, jog Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos sieks šiek tiek mažiau nei 350 mlrd. eurų. Tikėtina, kad šalies atstatymui būtina suma tik didėja, nes Rusijos raketomis ir bepiločiais lėktuvais toliau vykdomos svarbiausios civilinės infrastruktūros atakos.
„Kiekvieną dieną sunaikinama vis didesnė Ukrainos infrastruktūros dalis. Mes pirmieji... atstatysime Ukrainą, o ta Ukrainos atstatymo kaina kasdien vis auga ir auga“, – Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose leidiniui „Financial Times“ sakė ES aplinkosaugos komisaras Virginijus Sinkevičius.
„Tos spekuliacijos, kad mes negalėsime naudotis įšaldytu turtu, mane tikrai gąsdina, nes manau, kad Rusija turi būti visiškai atsakinga“, – pridūrė jis.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija iškėlė idėją perkelti įšaldytą Rusijos valstybės turtą į fondą, kuriame jis galėtų būti aktyviai valdomas, gaunamą pelną panaudojant sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Briuselis pateikė pasiūlymą, pagal kurį pagrindinis turtas nebūtų visam laikui konfiskuotas, bet būtų grąžintas Rusijos valstybei, jei būtų pasirašytas taikos susitarimas.
Ch.Michel'is paragino imtis veiksmų šioje srityje, nors kai kurios valstybės narės labai skeptiškai vertina turto konfiskavimo suderinamumą su teisinės valstybės principais ir įspėja, kad bet kokius veiksmus sąjungininkai turėtų kruopščiai koordinuoti.
Kai kurie pareigūnai teigia, kad tai gali sukurti rizikingą precedentą, kuris paskatintų finansinio stabilumo riziką, nes kiltų klausimų dėl saugaus turto statuso. Be to, gali prireikti naujų teisės aktų jurisdikcijose, susijusiose su turto įšaldymu, įskaitant JAV.
„Žinoma, tai turi būti teisėta, – praėjusią savaitę sakė V.Sinkevičius. Tai vienintelis būdas gauti valstybių narių, taip pat tarptautinės bendruomenės pritarimą.“
„Nemanau, kad tai turi būti tik ES, – pridūrė jis. Prie mūsų turėtų prisijungti bent jau likusios G7 šalys.“
Derybos dėl valstybės turto vyksta kartu su Komisijos bandymais palengvinti Rusijos oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, turto areštą. Vienas iš svarbiausių tikslų – užtikrinti, kad sankcijų vengimas būtų laikomas nusikaltimu visoje ES, todėl turtą konfiskuoti taptų lengviau.
