„Financial Times“ įvardijo silpniausią NATO bloko grandį, kurią gali išbandyti V.Putinas

„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį. Stebina tai, kad pavojaus varpais skambina ne tik Vilniaus, Rygos ir Talino, bet ir Stokholmo, Berlyno ir Londono ministrai, kurie visi užsimena apie galimą konfrontaciją per dvejus-aštuonerius metus.

Regiono lyderiai mato tris Baltijos šalis – su nedidele teritorija ir siaurais sausumos ryšiais su likusia NATO dalimi – kaip vietą, kur drąsusis V.Putinas galėtų nuspręsti išbandyti Aljanso vienybę ir išspręsti problemą destabilizuojančiomis provokacijomis ar net tiesioginiu kariniu puolimu“, – rašoma straipsnyje.

Šį susirūpinimą didina perspektyva, kad po JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas. Pasak buvusio Latvijos nacionalinio saugumo patarėjo ir buvusio Latvijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Janio Kažočiņo, Rusija gali pasinaudoti D.Trumpo prezidentavimu, kad parodytų, jog NATO yra visiškai susiskaldžiusi, o Baltijos šalys yra tam tinkama vieta.

Anot J.Kažočino, artimiausiu metu jis mato du galimus scenarijus. Pirmasis – jei Rusijai pavyks laimėti Ukrainoje ir ji bandys pasinaudoti susilpnėjusiais Vakarais.

„Būdas tai padaryti – greitas coup de main [netikėtas puolimas] Baltijos šalyse, po kurio sektų reali branduolinė grėsmė“, – įvertino jis.

Antrasis scenarijus – jei Ukraina ir Vakarų vienybė išsilaikys, Rusija gali bandyti nukreipti dėmesį į provokacijas, turėdama dešimtis hibridinių išpuolių galimybių, pradedant sabotažu ir žmogžudystėmis ir baigiant vietos rusakalbių gyventojų kurstymu.

Tuo pat metu Baltijos šalys dėl narystės NATO dabar mėgaujasi didesniu saugumu nei kada anksčiau istorijoje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Vos prieš kelerius metus NATO planas, kaip apsaugoti tris Baltijos šalis, buvo leisti Rusijai iš pradžių jas okupuoti, o po kelių mėnesių masiškai išstumti savo kariuomene. Šiandien strategija – ginti NATO teritoriją „nuo pirmojo metro“ ir neleisti Rusijos įsibrovėliams griauti miestų, kaip jie padarė Ukrainoje. Dėl to Rusijos puolimas būtų nepaprastai sudėtingas ir brangus“, – pažymėjo „Financial Times“.

Kita vertus, anot Tomo Jermalavičiaus, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline mokslinio bendradarbio, Baltijos regionas šiuo metu jaučiasi ypač pažeidžiamas.

Jis pastebėjo, kad dvi iš Baltijos šalių saugumo politikos po nepriklausomybės atgavimo prielaidų – niekada daugiau nebūti okupuotiems ir niekada nekariauti vieniems – patiria didelį spaudimą.

Pirma, Rusijos puolimo Ukrainoje mastas rodo, kad regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų nepakanka Maskvai atgrasyti, o Vakarai per lėtai reaguoja į agresiją. Antra, karas Ukrainoje atkreipė dėmesį į tebesitęsiančius nesutarimus tarp fronto valstybių ir toliau į Vakarus esančių NATO narių dėl tikrojo Rusijos grėsmės pobūdžio.

„AFP“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

„Kai Aljansas ir sąjungininkai susivienys – o jie šiuo metu įvairiais būdais tai daro – manau, kad iš to išbrisime su mažesnėmis pastangomis“, – sakė T.Jermalavičius.

Anksčiau leidinys „The Telegraph“ skelbė, kad karo su Rusija atveju NATO negalėtų greitai dislokuoti karių dėl biurokratinio vilkinimo pasienyje ir logistikos problemų.