Kyjivas siekia atnaujinti Kataro tarpininkaujamas derybas, kurios buvo arti susitarimo rugpjūtį mėnesį, kol jas sužlugdė Ukrainos įsiveržimas prie Kursko, žurnalistams teigė anonimais norėję išlikti aukšto rango Ukrainos pareigūnai.
„Šiuo metu mezgasi pokalbiai dėl galybės pradėti iš naujo. Kalbama apie energetikos objektus“, – atskleidė vienas su derybomis susipažinęs diplomatas.
Anot straipsnio, toks susitarimas reikštų reikšmingiausią karo deeskalacijos ėjimą nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasario mėn. pradėjo neišprovokuotą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Apie tokią galimybę praeitą savaitę užsiminė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio teigimu, susitarimas dėl energetikos objektų apsaugos galėtų reikšti karštosios karo fazės pabaigą ir patvirtintų Rusijos norą dalyvauti platesnėse taikos derybose.
Kitas aukšto rango Ukrainos pareigūnas atkreipė dėmesį, kad Maskva ir Kyjivas pastarosiomis savaitėmis jau sumažino atakų prieš vienas kito energetikos infrastruktūrą dažnumą.
Artėjant žiemai Ukraina susiduria su rimtomis problemomis dėl plataus masto Rusijos raketų smūgių, kurie sunaikino beveik pusę jos energetikos pajėgumų.
Šalis dabar labai pasikliauja savo branduolinės energijos pajėgumais ir energijos importu iš Europos partnerių.
Ir Kyjivas, ir Maskva anksčiau pripažino, kad atakų prieš Ukrainos elektros tinklus ir Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus sustabdymas atitinka jų abiejų interesus.
Tačiau, pasak buvusio aukšto rango Kremliaus pareigūno, susipažinusio su derybomis, V.Putinas vargu ar sutiks su susitarimu, kol Rusijos pajėgos neišstums Ukrainos karių iš Kursko srities, kur jie vis dar kontroliuoja apie 600 kv. km teritorijos.
„Kol [ukrainiečiai] trypia žemę Kurske, Vladimiras Putinas smūgiuos Volodymyro Zelenskio energetikos infrastruktūrai“, – pareiškė jis.
Kitas Ukrainos pareigūnas pažymėjo, kad kol kas Ukraina planuoja toliau smūgiuoti taikiniams, ypač naftos perdirbimo gamykloms, siekdama daryti spaudimą Rusijai derybose.
Be Kyjivo tolimojo nuotolio smūgių pajėgumų, kurie leido padaryti žalos energetiniams taikiniams ir kariniams objektams Rusijoje, „mes neturime daug svertų [priversti rusus] derėtis“, pridūrė šaltiniai.
Dėl Kursko invazijos Maskva atsisakė ankstesnio derybų raundo rugpjūčio mėn. kaip tik tuo metu, kai pareigūnai pradėjo planuoti tiesioginį susitikimą Dohoje.
Kataras pradėjo tarpininkauti šioms deryboms birželio mėn. po to, kai V.Zelenskis surengė taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje, į kurį Rusija nebuvo pakviesta.
-
„Kompromisas arba žlugimas“: JAV turi keisti požiūrį
-
CNN: „Nedidelis skaičius“ Šiaurės Korėjos karių jau yra Ukrainoje
-
Karas Ukrainoje. Įvardijo, kodėl Šiaurės Korėjos kariai nori prisijungti prie karo Ukrainoje
-
Pentagonas: Kursko srityje dislokuotas nedidelis Šiaurės Korėjos karių skaičius
-
Lietuva su Airija ir Italijos atstovais pasirašė susitarimus dėl Ukrainos atstatymo
Keturi Ukrainos pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ taip pat sakė, kad Kyjivas ir Maskva jau praėjusį rudenį pasiekė „tylų susitarimą“ nesmūgiuoti vienam kito energetikos objektams.
Dėl to Rusija tą žiemą susilaikė nuo plataus masto atakų, kokias ji rengė 2022-2023 m. prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pridūrė du Ukrainos pareigūnai ir redakcijos pašnekovas Vašingtone.
