Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas leidinyje „Financial Times“ paskelbtame autoriniame straipsnyje įvertino situaciją tarp grasinimais besisvaidančios Kinijos ir Taivano bei sugretino ją su santykiais, apraizgiusiais Rusiją ir Ukrainą.
Praėjusią savaitę Kinija pradėjo dideles karines pratybas palei Taivano pakrantę. Tai buvo antrosios tokios pratybos mažiau nei per mėnesį. Tokiomis Pekino provokacijomis siekiama įbauginti Taipėjų.
A.F.Rasmussenas pažymėjo, jog dėl Kinijos vykdytų karinių pratybų nusprendė apsilankyti Taivane ir pareikšti, kad visapusiškai remia laisvę, demokratiją bei Taivano žmonių teisę taikiai spręsti savo ateitį. Jo teigimu, tai buvo pirmasis oficialus buvusio NATO generalinio sekretoriaus vizitas.
Tai nebuvo pirmasis A.F.Rasmusseno vizitas į Taivaną. Pirmą kartą saloje jis lankėsi 1994 m. kaip jaunas Danijos parlamento narys.
„Nuo to laiko suklestėjo Taivano ekonomika, sala tapo pažangiausių technologijų lydere ir nepakeičiama pasaulinių prekybos ryšių grandimi. Tačiau svarbiausia, jog Taivano demokratija tapo laisvės švyturiu ne tik Azijai, bet ir visam pasauliui“, – vizitų metu užfiksuotus pokyčius vardijo buvęs NATO vadovas.
Pasak A.F.Rasmusseno, labiausiai jį, nepaisant jokių aplinkybių, nustebino įvykusi Taivano demokratinė transformacija.
„Tai, kad ji įvyko, salai kasdien susiduriant su branduoliniais užtaisais ginkluotos kaimynės provokacijomis, yra nepaprastas dalykas“, – rašė jis.
Šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste sudėtinga neįžvelgti Taivano padėties paralelių su Ukraina.
A.F.Rasmussenas atkreipė dėmesį, jog tiek Kinija, tiek Rusija pasižymi autoritariniais lyderiais, vis labiau represyviais namuose ir agresyviais užsienyje, revanšistine retorika apie tėvynės suvienijimą, karinės įrangos ir personalo kaupimu, grėsmingai nukreiptu į mažesnę kaimyninę demokratiją.
Jei būtume pademonstravę tokią vienybę po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Krymą 2014 m., būtume galėję išvengti plataus masto invazijos.
Buvęs NATO vadovas teigė, jog „demokratinis pasaulis nesugebėjo sustabdyti Rusijos puolimo Ukrainoje“, tačiau ragino nekartoti tų pačių klaidų su Kinija.
Diplomatas išskyrė tris esmines pamokas, kurias privalo išmokti demokratinis pasaulis. A.F.Rasmusseno teigimu, Ukraina liko laisva šalimi pirmiausia dėl to, kad jos žmonės buvo pasirengę kovoti.
„Ginklų tiekimas pasirodė esąs veiksmingas tik todėl, kad Ukrainos žmonės buvo pasirengę mirti, jog apgintų savo tėvynę“, – rašė jis.
Nors buvęs NATO vadovas pastebėjo, jog Kinijos įsitraukimas į karinį konfliktą su Taivanu, greičiausiai, bus nulemtas pragmatinių sumetimų – bet kokia invazija Kinijai kainuotų nepaprastai brangiai.
Jis taip pat išskiria Taivano prezidentės sprendimą pratęsti karinę tarnybą nuo keturių mėnesių iki vienerių metų. A.F.Rasmusseno nuomone, taip Taivanas siunčia signalą, kad rimtai žiūri į savo gynybą, o jo gyventojai yra pasirengę kovoti už laisvą ir demokratišką ateitį.
Antroji pamoka, kurią, pasak diplomato, privalo įsisavinti Vakarų valstybės, yra paremta stipraus ir vieningo demokratinio pasaulio atsako svarba.
„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sąjungininkai šaliai tiekė ginklus bei įvedė ekonomines sankcijas Rusijai. Jei būtume pademonstravę tokią vienybę po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Krymą 2014 m., būtume galėję išvengti plataus masto invazijos“, – rašoma „Financial Times“ straipsnyje.
A.F.Rasmussenas įsitikinęs, jog demokratiškų šalių lyderiai turi aiškiai parodyti, kad bet koks Kinijos mėginimas jėga pakeisti Taivano status quo išprovokuotų lygiavertį atsaką, kokio sulaukė Maskva, vasario mėnesį nusprendusi nekviesta įžengti į Ukrainos teritoriją.
Buvęs NATO vadovas pabrėžė, jog svarbiausi vis tik yra ginklai.
„Ukrainai pavyko sustabdyti pradinę Rusijos invaziją ir pakreipti karo eigą dėl to, kad sąjungininkai, ypač JAV, tiekė jai karinę įrangą. Jei Ukraina būtų turėjusi tokių karinių pajėgumų prieš karą, V.Putinas galbūt būtų gerai pagalvojęs, prieš pradėdamas invaziją“, – situaciją vertino diplomatas.
Pagrindinis ir svarbiausias veiksnys, galintis atgrasyti Kiniją nuo Taivano užpuolimo – Ukrainos pergalės dabartiniame konflikte užtikrinimas.
Jo nuomone, prasidėjus kariniam konfliktui tarp Kinijos ir Taivano, dėl geografinės lokacijos būtų sudėtinga pastoviai aprūpinti salą ginkluote. Dėl šios priežasties A.F.Rasmussenas tiki, jog, norint atgrasyti Kiniją nuo bet kokių priešiškų veiksmų prieš Taivaną, reikėtų jau dabar suteikti būtinų ginklų.
„Tai leistų Xi Jinpingui įvertinti, jog invazijos kaina būtų tiesiog per didelė“, – pridūrė jis.
Kaip itin reikšmingą buvęs NATO vadovas išskyrė JAV prezidento nuolat reiškiamą paramą Taivanui. A.F.Rasmusseno nuomone, tai rodo, kad strateginį dviprasmiškumą JAV užsienio politikoje pakeitė strateginis aiškumas. Tam iliustruoti diplomatas pasitelkė ir perfrazavo žinomą sentenciją – „geriausias būdas išsaugoti taiką, aiškiai pasakyti, kad esi pasirengęs kariauti“.
Jo teigimu, pagrindinis ir svarbiausias veiksnys, galintis atgrasyti Kiniją nuo Taivano užpuolimo – Ukrainos pergalės dabartiniame konflikte užtikrinimas.
„Jei Rusija galėtų jėga įgyti teritoriją ir įtvirtinti naują status quo, tai būtų pavojingas precedentas. Kinija ir kitos autokratinės jėgos taip sužinotų, kad demokratinio pasaulio ryžtas yra silpnas ir branduolinis šantažas bei karinė agresija veikia“, – rašė A.F.Rasmussenas.
Buvęs NATO vadovas priminė, jog istoriniai pavyzdžiai rodo, kad nuolaidžiavimas diktatoriams neveda į taiką, o į karą ir konfliktus, todėl visi, kurie tiki demokratiniu Taivanu ir taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, turi stengtis, kad Ukraina laimėtų karą su Rusija.
„Tikiu, jog, jei demokratinis pasaulis išmoks šias pamokas ir imsis veiksmų dabar, Taivanas gali išvengti žiaurumų, kuriuos liudijame Ukrainoje. Savo parama galime suteikti galimybę tiek Taivano, tiek Ukrainos žmonėms patiems spręsti savo ateitį. Tokią, kuri būtų grindžiama laisvės, demokratijos ir apsisprendimo principais“, – reziumavo A.F.Rasmussenas.
