„Financial Times“: Vašingtonas abejoja greita Kyjivo kontrpuolimo sėkme

Neįvardinti JAV ir Vakarų pareigūnai jau ne kartą išreiškė abejonių dėl vasaros pradžioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pradėto kontrpuolimo. Nors tiek JAV, tiek Europos šalys tiekė ir tebetiekia Ukrainai karinę paramą, kontrpuolimo eiga yra lėta ir nepatenkino lūkesčių. Analitikų teigimu, Ukrainai bus sudėtinga išlaisvinti didelę savo šalies teritoriją, kol rudens lietūs dirvą pavers purvu.

Vašingtonas pesimistiškai vertina kontrpuolimą likus kelioms savaitėms iki 43 mlrd. dolerių vertės JAV finansavimo paketo Ukrainai galiojimo pabaigos, todėl prezidento Joe Bideno administracijai teks prašyti Kongreso pritarimo dėl papildomos pagalbos skyrimo, teigė „Financial Times“.

„Nemanau, kad išgirsite ką nors teigiant, jog dabar viskas klostosi gerai“, – leidiniui tvirtino bendrovės „Rand Corporation“ vyresnysis politologas Samuelis Charapas.

Iš pradžių Jungtinės Valstijos ir Ukraina planavo pavasario puolimą, kuris turėjo vasarą greitai nustumti Rusijos okupacines pajėgas. Tačiau lėta pažanga sausumoje paskatino Kyjivą grįžti prie tradicinės taktikos, o ne prie plataus masto manevrų, kurių Ukrainos karius apmokė jų sąjungininkai.

„Darome viską, kas įmanoma, kad paremtume Ukrainą jos kontrpuolime. Neketiname kištis į rezultatus. Neketiname prognozuoti, kas nutiks, nes šis karas iš esmės yra nenuspėjamas“, – penktadienį pareiškė J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Pasak Ukrainos karinės vadovybės, per paskutinę savaitę ukrainiečiai ir vėl pasiekė nedidelių laimėjimų, įskaitant Urožainės kaimo išlaisvinimą. Tačiau JAV pareigūnai tvirtino, jog situacija vis labiau panašėja į išsekimo karą, kuris tęsis iki kitų metų. Kartu jie visi pabrėžė, kad JAV parama Ukrainai nenutrūks.

Kai kurie analitikai mano, kad Kyjivo dėmesys tolimojo nuotolio ginklams yra netikslingas, nes jų poveikis kare, kuriame vis dažniau naudojama artilerija, yra nedidelis.

Viena iš įtampos tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų priežasčių yra tai, kaip Kyjivas dislokavo savo kariuomenę, pažymėjo „Financial Times“.

JAV pareigūnai ragina Ukrainą mažiau rizikuoti ir visiškai sutelkti savo pajėgas pagrindiniam kontrpuolimui pietuose, kad ji turėtų galimybę pralaužti Rusijos linijas ir pasiekti Azovo jūrą, veiksmingai nukirsdama Rusijos sausumos tiltą pietų Ukrainoje į Krymą – svarbų karinį centrą.

Vašingtonas taip pat paragino Ukrainą pasiųsti daugiau karių į pietus ir nustoti koncentruotis rytuose, kur dislokuota beveik pusė jos pajėgų. Tačiau vietoje to Ukraina kai kuriuos geriausius savo kovinius dalinius dislokavo rytų Ukrainoje, kovodama dėl Bachmuto atgavimo.

Kyjivo pareigūnai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, skatino Vakarus pasiūlyti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir sakė, kad kontrpuolimo pažanga išliks lėta, jei Vašingtonas ir toliau susilaikys nuo sprendimo palaikyti Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais ir lėktuvais.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Leidinys „Financial Times“ citavo JAV pareigūnus, kurie tvirtino, jog amerikiečiai negamina pakankamai taktinių balistinių raketų, kad galėtų padėti Ukrainai iš esmės pakeisti kovų eigą. Jie taip pat tikino, kad delsiama pristatyti ilgo nuotolio raketas, kurių nori Kyjivas, nes baiminamasi konflikto su Rusija eskalacijos.

Kai kurie analitikai mano, kad Kyjivo dėmesys tolimojo nuotolio ginklams yra netikslingas, nes jų poveikis kare, kuriame vis dažniau naudojama artilerija, įskaitant kasetinę amuniciją, kurią JAV neseniai perdavė Ukrainai, kad kompensuotų kitų šaudmenų trūkumą, yra nedidelis.

„Nėra stebuklingų lazdelių. Sunku teigti, kad tolimojo nuotolio smogiamosios raketos gali išspręsti minų laukų ar visų šių gynybos priemonių problemą... Tai apsunkins Rusijos logistiką, tačiau tai nėra pagrindinė ir vienintelė problema, su kuria šiandien susiduria ukrainiečiai“, – sakė S.Charapas.

Respublikonų kongresmenas Andy Harrisas, kuris buvo ištikimas Kyjivo pastangų rėmėjas, šią savaitę per susitikimą Merilande pareiškė, kad kontrpuolimas „žlugo“ ir kad dabar pagalba Ukrainai turėtų būti nutraukta.

Šį mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas į Kongresui teikiamą papildomą biudžeto prašymą įtraukė planuojamą 13 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai. Šių pinigų pakaks iki metų pabaigos. Tačiau papildomo finansavimo planų laukia sunkus kelias į Kapitolijaus kalvą, kur kovojama dėl vyriausybės išlaidų lygio.

„Mažai tikėtina, kad bus užkirstas kelias ar sumažintos išlaidos, tačiau politinė kova neišvengiama, atsižvelgiant į augantį susirūpinimą visose pusėse. Tačiau kol kas opozicija nesustabdė ar net nesumažino pagalbos, nors abi partijos ją labai remia. Nauja yra tai, kad kol kas Ukrainos kontrpuolimo rezultatai nuvilia“, – leidiniui „Financial Times“ sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro CSIS vyresnysis patarėjas Markas Kansianas.

Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgos/ „Telegram“/Ukrainos pajėgų kontrpuolimas Taurijos sektoriuje

Net jei Kongresas patvirtins naujausią finansavimo paketą Ukrainai, kai kurie JAV pareigūnai ir analitikai teigia, kad mažai tikėtina, jog Vašingtonas kitais metais galės pasiūlyti Ukrainai tokio pat dydžio pagalbą, atsižvelgiant į artėjančius prezidento rinkimus ir ginklų atsargas.

Šį mėnesį žiniasklaidos grupės CNN paskelbtos apklausos duomenimis, šiuo metu 55 proc. amerikiečių nepritaria didesniam Kongreso finansavimui Ukrainai, o 45 proc. jį remia.

„Financial Times“ atkreipė dėmesį, jog net respublikonų kongresmenas Andy Harrisas, kuris buvo ištikimas Kyjivo pastangų rėmėjas, šią savaitę per susitikimą Merilande pareiškė, kad kontrpuolimas „žlugo“ ir kad dabar pagalba Ukrainai turėtų būti nutraukta.

Jis taip pat pesimistiškai vertino karą: „Nesu tikras, kad jį galima laimėti“.