Atstovų Rūmų daugumos lyderis Steny Hoyeris sakė, kad Rūmai penktadienį ryte balsuos dėl perdirbto įstatymo projekto, kurį trečiadienį patvirtino Senatas. Debatai turi prasidėti 9 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.
„Tikiuosi, kad abiejų partijų dauguma parems šį įstatymo projektą, kuris yra labai svarbus siekiant stabilizuoti mūsų šalies ekonomiką visiems dirbantiems amerikiečiams“, – sakoma jo pareiškime.
Tačiau pasaulio rinkos smarkiai smuko, nes kai kurie JAV Atstovų Rūmų nariai ir toliau garsiai reiškė nepritarimą tam, kad Volstrito kompanijoms gelbėti būtų skirti milžiniški mokesčių mokėtojų pinigai.
Siekiant įtikinti skeptiškai nusiteikusius demokratus ir respublikonus paremti šį planą, pataisytame jo variante numatytos papildomos 150 mlrd. dolerių mokesčių lengvatos privatiems asmenims ir kompanijoms.
Mokesčių iniciatyvos numato, be kita ko, lengvatas, skatinančias naudoti alternatyvinius energijos išteklius, palengvinančias kai kurių kategorijų namų savininkų ir socialiniu požiūriu neapsaugotų piliečių padėtį.
Pirmadienį Atstovų Rūmuose atmestą įstatymo projektą ryžtingai, 74 balsais prieš 25 priėmė Senatas, kuris suteikė vilčių, kad jo pavyzdžiu dabar gali pasekti ir žemieji rūmai.
Iki rinkimus likus vienam mėnesiui, kandidatai į prezidentus Barackas Obama ir Johnas McCainas taip pat parėmė šį planą, taip padidindami spaudimą po to Atstovų Rūmų sprendimo, kuris sukėlė didelius nuostolius pasaulio rinkose.
Prezidentas George'as W.Bushas ketvirtadienį taip pat didino spaudimą – ragino Atstovų Rūmus pasekti Senato pavyzdžiu ir patvirtinti tos didžiulės finansinės pagalbos planą, perspėdamas, kad „iškilo pavojus žmonių darbo vietoms“.
„Šis klausimas apima daug daugiau nei Niujorkas ir Vostritas. Tai klausimas, kuris veikia sunkiai dirbančius žmones“, – sakė G.W.Bushas, jau 14-ąjį kartą per 15 pastarųjų dienų kreipdamasis į Atstovų Rūmų narius.
„Aš manau, kad po patobulinimų, kuriuos padarė Senatas, abiejų partijų nariai Atstovų rūmuose galės paremti šį įstatymo projektą“, – sakė G.W.Bushas ir viešai paragino kongresmenus priimti sprendimą dėl įstatymo jau šią savaitę.
Tenesiui atstovaujantis respublikonas Zachas Wampas pripažino, jog amerikiečiai vis dar pyksta dėl to, kad mokesčių mokėtojams tenka mokėti už Volstrito klaidas.
„Jie velniškai pyksta. Vidutinis amerikietis dabar turi patirti nuostolių, – ketvirtadienį sakė jis „Fox News“. – Bet reikia daryti tai, kas, tavo nuomone, yra teisinga. Maniau, kad pirmadienį buvo teisinga balsuoti „ne“. Ir manau, kad rytoj teisinga balsuoti „taip“.
Arizonai atstovaujantis Johnas Shadeggas, konservatyvių respublikonų, kurie pirmadienį balsavo prieš minimą įstatymo projektą ir ragino iždo sekretorių Henry Paulsoną atsistatydinti, lyderis, vienai radijo stočiai savo valstijoje sakė, kad pataisytam jo variantui tikriausiai pritars.
Kitas respublikonas, kuris iš pradžių nepritarė finansinės pagalbos planui, Jimas Ramstadas iš Minesotos, ketvirtadienį užsiminė, kad taip pat apsigalvojo.
Vis dėlto dalis konservatyvių respublikonų, balsavusių „prieš“, taip pat kol kas nepasiduoda.
Daugelis įstatymų leidėjų balsavo pirmadienį „prieš“, nes manė, jog neteisinga, kad milžiniška pagalba iš biudžeto bus suteikiama tik Volstritui, o ne eiliniams piliečiams. Kai kurie taip pat manė, jog nepriimtina, kad valstybė tiesiogiai kištųsi į situaciją rinkose.
Priimtas trečiadienį Senate įstatymo projektas, nepaisant visų pataisų, kaip ir anksčiau, numato suteikti Finansų ministerijai teisę skolintis 700 mlrd. dolerių nelikvidiems aktyvams išpirkti, kad, kaip mano jo autoriai, būtų išvengta JAV bankų sistemos žlugimo ir ilgos recesijos.
Balsavimas Atstovų Rūmuose gali įvykti maždaug vidurdienį Vašingtono laiku. Kad Baltųjų rūmų plano šalininkai laimėtų, būtina gauti tik 12 papildomų balsų.
Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi aiškino, kodėl buvo tiek ginčijamasi po to, kai H.Paulsonas rugsėjo 18-ąją pateikė įstatymų leidėjams trijų puslapių pasiūlymą, jau virtusį daugiau kaip 400 puslapių projektu.
„Prieš dvi savaites, kaip daugelis jūsų žinote, administracija atėjo susitikti su mumis ir pakėlė akmenį, po kuriuo pamatėme daug parazitų ... Išsiaiškinome, kad mums pateiktas įstatymo projektas yra nepriimtinas abiem partijoms patvirtinti, pataisėme jį, o vakar vakare Senate dar labiau pakeitėme“, – sakė ji.
Kad įstatymo projektas būtų patrauklesnis, Senatas pakėlė federalinio bankų indėlių draudimo „lubas“ nuo 100 tūkst. dolerių (249 tūkst. litų) iki 250 tūkst. dolerių (623 tūkst. litų) ir pridėjo iki 150 mlrd. dolerių (374 mlrd. litų) mokesčių lengvatų vidurinės klasės šeimoms ir verslui.
Senatas taip pat paliko „auksinio parašiuto“ išmokų Volstrito vadovams limitus.
Tačiau dar liko daug skeptikų. Ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas perspėjo, kad šis gelbėjimo paketas ekonominio stabilumo tikriausiai neatkurs.
„Tai lyg didelis kraujo perpylimas žmogui, kuriam – vidinis kraujavimas“, – sakydamas kalbą Austrijoje pažymėjo jis.
JAV finansinė valdžia pasiūlė finansų sistemos gelbėjimo planą, neturintį pagal mastą analogų nuo ketvirtojo dešimtmečio, kai Volstritas atsidūrė ties žlugimo riba, o JAV ekonomikai iškilo ilgos ir gilios recesijos grėsmė.
