Turbūt geriausiai susikaupusią įtampą šią rinkimų savaitę paliudijo pirmadienio vakaras, kai kandidatai dalyvavo atskiruose debatuose. A.Duda su tuščia varžovo vieta ginčijosi valstybinės TVP, o R.Trzaskowskis – komercinės TVN eteryje.
Kai kurie apžvalgininkai pastebi, kad toks susiskaldymas įrodo dviejų iš esmės skirtingų Lenkijų egzistavimą, ir klausia, kaip šaliai teks gyventi kitą savaitę, jau po rinkimų.
Tiesa, kuo jie baigsis, greičiausiai paaiškės ne pirmadienio naktį ir juolab ne sulaukus paprastai itin tikslių balsavusių rinkėjų apklausų sekmadienio vakarą.
Kaip 15min teigė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrzejus Pukszto, panašu, kad tiek A.Duda, tiek R.Trzaskowskis surinks po maždaug tiek pat balsų, tad nugalėtoją gali nulemti labai nežymi persvara.
Aktyviai balsuoja lenkai užsienyje
„Iš tikrųjų apklausų lenkai organizuoja labai daug, ir visos jos nerodo laimėtojo. Vienos rodo, kad 1,5-2 proc. punktais pirmauja Duda, kitos – kad laimi Trzaskowskis“, – dėstė A.Pukszto.
Ir iš tiesų, kelios liepos 8-9 dienomis atliktos rinkėjų apklausos liudija nežymią tai vieno, tai kito kandidato persvarą. Pagal „Kantar“ už A.Dudą balsuos 45,9 proc., o už R.Trzaskowskį – 46,4 proc. rinkėjų, dar 7,7 proc. esą neapsisprendė.
Pagal „Pollster“ jau pirmauja A.Duda – kaip ir pagal „Indicator“. Bet IBRIS ir „PGB Opinium“ vėl rodo R.Trzaskowskio persvarą.
„Intriga didelė. Pirmą kartą Lenkijos istorijoje net balsavusių rinkėjų apklausa gali neparodyti laimėtojo – nors šis tyrimas paprastai labai tikslus ir itin aukštos kokybės.
Lenkijos įstatymai leidžia dvigubą pilietybę, tad net žmonės, jau seniai išvykę iš šalies ar sudarantys politinę išeiviją bei jų palikuoniai, labai aktyviai balsuoja.
Dažniausiai neklystama, bet dabar, kadangi daug balsų suplauks ir paštu, gali būti, kad rezultatų reiks laukti iki antradienio“, – 15min aiškino A.Pukszto.
Be to, skirtingai nei Lietuvoje, labai daug lenkų balsuoja užsienyje. Lenkijos įstatymai leidžia dvigubą pilietybę, tad net žmonės, jau seniai išvykę iš šalies ar sudarantys politinę išeiviją bei jų palikuoniai, labai aktyviai balsuoja.
Tiems, kurie balsavo pirmajame ture, papildomai registruotis nereikia. Bet tarp pirmojo ir antrojo turo Lenkijos diplomatinės atstovybės gavo dar net 150 tūkst. papildomų prašymų užregistruoti žmones rinkimams.
„Nepaisant to, kad dabar atostogos, laukiama, kad rinkėjų aktyvumas bus dar aukštesnis nei pirmajame ture, nors ir šiame balsavo gerokai daugiau rinkėjų nei per ankstesnius rinkimus“, – pastebėjo A.Pukszto.
Užsienio politika nerūpi
A.Duda dar prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą vyko į Vašingtoną, kur JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė jam paramą. Galbūt Amerikos lenkai, kurių už Atlanto labai daug, taip buvo paskatinti balsuoti už A.Dudą? Juk jie per rinkimus JAV paprastai remia respublikonus.
„Vizito nesureikšminčiau – net manyčiau, kad Duda būtų daugiau pasiekęs, jei tas dvi paras būtų praleidęs Lenkijoje. Juk užsienio politika per tokius rinkimus beveik niekada nepatenka tarp labiausiai piliečiams rūpimų klausimų“, – teigė A.Pukszto.
Tiesa, jis pripažino, kad Amerikos lenkai išties yra konservatyvių pažiūrų, todėl jų balsai gali būti svarbūs – būtent A.Dudai: „Pačiose JAV jie balsuoja už respublikonus, tarkime, 2016-aisiais parėmė Trumpą.“
„Kita vertus, jei kalbėtume apie lenkų bendruomenes Europoje – Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, ten per pirmąjį turą ryškiai nugalėjo Trzaskowskis.
A.Pukszto: Duda kalba apie lenkiškumą, tautinę savimonę, vertybes, o jo varžovas akcentuoja atviros valstybės idėją.
Be to, opozicija gana sėkmingai subombardavo Dudos viešnagę Vašingtone – žmonės kritiką išgirdo, nes šiaip Lenkijoje prezidentai prieš rinkimus pagal tradiciją į jokius svarbius vizitus nevykdavo“, – 15min tvirtino A.Pukszto.
Eksperto manymu, per rinkimų kampaniją dominuoja vidaus politika ir ideologiniai, vertybiniai klausimai.
„Duda bando prisistatyti kaip dešinysis, o Trzaskowskis – kaip plačios aprėpties liberalas. Čia reikėtų kalbėti apie požiūrį į santuoką, į abortus, į socialinę paramą.
Duda kalba apie lenkiškumą, tautinę savimonę, vertybes, o jo varžovas akcentuoja atviros valstybės idėją“, – aiškino A.Pukszto.
Kandidatai jau pavargo, ypač A.Duda
Kaip kandidatai elgėsi pastarosiomis dienomis? Skirtingai. A.Duda, nors jam kaip ir reikėtų rasti šiek tiek daugiau rinkėjų ir taip užsitikrinti pergalę, į jokius kompromisus neina ir aria griežto konservatyvizmo vagą.
A.Duda penktadienį interviu „Gazeta Polska Codzienna“ tikino, kad jam svarbiausia – šalies šeimų gerovė, tiek ekonominė, tiek socialinė.
Be to, prezidentas pasiūlė suburti koaliciją, kurią galėtų sudaryti centro ir kraštutinės dešinės politinės jėgos – Teisės ir teisingumo partija (PiS), radikalios dešinės „Konfederacja“ ir judėjimas „Kukiz'15“. Anot A.Dudos, tai būtų „Lenkijos interesų koalicija“.
Ir nors PiS iškart patikslino, kad A.Dudos idėja nereiškia formalaus pasiūlymo dėl koalicijos, premjeras Mateuszas Morawieckis netrukus dar įspėjo – R.Trzaskowskio pergalės atveju Lenkijos lauktų politinio konflikto „gigantiška eskalacija“.
Dar pirmadienį A.Duda sukėlė nedidelį skandalą, kai pareiškė, kad neremtų privalomo vakcinavimo nuo koronaviruso. Jis net pridūrė, kad niekada nėra skiepijęsis ir nuo paprasto gripo, o analitikai mano, kad prezidentas tokiu komentaru nori sugundyti libertarus ir radikalius dešiniuosius.
„Manau, kad Duda iš tiesų pavargo ir neišlaiko įtampos. O tas antivakcininis komentaras buvo klaida.
A.Duda sukėlė nedidelį skandalą, kai pareiškė, kad neremtų privalomo vakcinavimo nuo koronaviruso.
Pakenkė jam ir antraštės apie suteiktą malonę asmeniui, kuris buvo kaltinamas pedofilija, nors šiuo atveju lazdą perlenkė ir opozicija. Juk Duda tikrai nėra kažkoks pedofilų gynėjas (15min rašė apie šį skandalą, – red.).
Bet iš tikrųjų matyti, kad kandidatai kiek pavargo, nes kampanija labai įtempta“, – svarstė A.Pukszto.
Ar lenkai patikės R.Trzaskowskiu?
R.Trzaskowskis vis dėlto stengiasi atkreipti rinkėjų dėmesį, kad jis reikštų permainas – kaip ir tai, kad per pirmąjį turą teoriškai dauguma piliečių balsavo ne už A.Dudą, o būtent už pokyčius.
„Suprantu, kad jus varo iš kantrybės nuolatiniai kivirčai. Turime žvelgti į ateitį. Esu pasiruošęs bendradarbiauti, nes mums svarbu vėl išmokti vieniems su kitais kalbėtis“, – kalbėjo Varšuvos meras.
Kita vertus, kaip ir prognozuota, opozicijos kandidatas stengiasi patraukti kuo daugiau rinkėjų, o tai reiškia, kad visiškai liberalių pozicijų jis užimti nenori. Pavyzdžiui, jis aktyviai remia LGBT bendruomenės teises, bet neseniai pabrėžė, kad nepritaria tos pačios lyties porų teisei įsivaikinti.
R.Trzaskowskis taip pat pareiškė, kad „absoliučiai būtų pasiruošęs dalyvauti“ prieštaringai vertinamose Nepriklausomybės dienos eitynėse, kurias kasmet Varšuvoje organizuoja kraštutinių dešiniųjų grupės.
Galiausiai jis patvirtino, kad nepasirašytų įstatymo, kuriuo būtų skiriamos kompensacijos turtą Lenkijoje praradusiems žydams. Valstybinė TVP stengiasi įtikinti lenkus, kad R.Trzaskowskis nori atimti iš šalies 200 mlrd. zlotų ir atiduoti šiuos pinigus žydams.
„Užduotis Trzaskowskiui žymiai sudėtingesnė nei Dudai. Juk tik vieną sykį buvo taip, kad po pirmojo turo antrą vietą užėmęs kandidatas galiausiai nugalėjo – tada Lechas Kaczynskis įveikė Donaldą Tuską.
Situacija gana sudėtinga. Trzaskowskiui reikia privilioti daugiau rinkėjų, o Dudai tereikia išlaikyti tai, ką jis turi. Daug kas priklausys nuo to, ar neapsisprendę rinkėjai patikės Trzaskowskiu, nes Dudai padidinti rinkėjų ratą labai nelengva“, – 15min teigė A.Pukszto.
Anot analitiko, A.Duda „turi didesnį neigiamą elektoratą“, tad jei R.Trzaskowskis paskutinę akimirką nepadarys didelių klaidų, jis esą tikrai turės šansų laimėti.
-
A.Dudai iššūkį meta Varšuvos meras – šansų yra, bet vien liberalių rinkėjų neužteks
-
Didesnė dalis Lenkijos rinkėjų Vilniuje prezidento rinkimuose palaikė R.Trzaskowskį
-
Politologai: Lenkijos prezidento rinkimai neatneš didelių pokyčių santykiuose su Lietuva
-
Prezidento rinkimai Lenkijoje: A.Duda laimėjo mūšį, bet karas tik prasideda
-
Dėl perrinkimo kovojantis A.Duda paskelbė karą užsienio žiniasklaidai
