„Vašingtonas turi pripažinti niūrią karo tikrovę ir susitaikyti su labiau tikėtinu rezultatu. Jis ir toliau turėtų apibrėžti pergalę kaip Kyjivo suvereniteto ir nepriklausomybės išsaugojimą bei laisvę sudaryti bet kokias sąjungas ir asociacijas. Tačiau JAV turi atmesti idėją, kad norėdamas laimėti Kyjivas turi išlaisvinti visą savo žemę... Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi žengti nepatogų žingsnį ir paraginti Kyjivą derėtis su Kremliumi – ir išdėstyti aiškią viziją, kaip jis turėtų tai padaryti“, – dėstė jis.
Pasak analitiko, tai vienintelis būdas nutraukti karo veiksmus, išsaugoti Ukrainą kaip tikrai nepriklausomą šalį, leisti jai atsigauti ir išvengti skaudžių pasekmių tiek Ukrainai, tiek pasauliui.
Nelygios jėgos
Kyjivui grįžimas prie 1991 m. sienų kariniu požiūriu yra nepasiekiamas, įvertino diplomatas, nes Rusijos ir Ukrainos pajėgų ir technikos skirtumas yra per didelis.
„Istorija rodo, kad norint išstumti Rusiją iš Krymo ar Donbaso, Ukrainai reikėtų maždaug tris kartus didesnių pajėgų ir kovinių pajėgumų nei Maskvai“, – rašė R.Haassas, pažymėdamas, kad Rusija turi bent tris kartus daugiau gyventojų ir daug galingesnę pramoninę bazę. Be to, Rusija gauna ginkluotę ir techninę pagalbą iš Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos, ir kol kas nėra pagrindo manyti, kad ateityje ši pagalba sumažės.
Tuo pat metu Ukraina didžiąją dalį savo kariuomenės naudoja tik vis dar kontroliuojamai teritorijai ginti. Nors Vakarų partneriai padeda, tačiau jie neturi galimybių pagaminti tiek ginklų ir šaudmenų, kad Kyjivui būtų galima duoti viską, ko jis pageidauja, ir tuo pačiu remti kitus partnerius (JAV taip pat turi remti Taivaną ir Izraelį) bei aprūpinti save.
„Nors Vašingtonas gali ir turėtų aprūpinti Kyjivą sudėtingesniais ginklais ir sušvelninti jų naudojimo apribojimus, nėra revoliucinio ginklo ar apribojimų, kurie leistų Ukrainai vienu metu ginti tai, ką ji jau kontroliuoja, ir išlaisvinti tai, ko ji nekontroliuoja“, – mano analitikas.
Karo tęsimas naikina Ukrainą
Kitas R.Haasso išskirtas aspektas – dėl tebesitęsiančio konflikto neįmanoma pradėti rimtos rekonstrukcijos, nes mažai kas norės investuoti į statinius, kurie gali būti vėl sugriauti. Tai taip pat didina galutines atstatymo išlaidas, kurios jau pasiekė maždaug 500 mlrd. dolerių. Be to, dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir mobilizacijos baimės piliečiai masiškai išvyksta į užsienį.
Kalbėdamas apie prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą „pergalės planą“, jis atkreipė dėmesį, kad šis pateikia mažai gairių, kaip Ukraina gali įveikti daugybę problemų, ir nenustato jokių aiškių diplomatinių tikslų.
„Kitaip tariant, jame nepateikiama jokia reali strategija, kurią galėtų paremti Ukrainos partneriai. Tai ne pergalės planas, o receptas, kaip tęsti karą. Jei Kyjivo sąjungininkai išnyks, tai gali pasirodyti kaip pralaimėjimo receptas“, – daro išvadą ekspertas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina po JAV rinkimų negali būti verčiama atsisakyti teritorijų, kurias okupavo Rusija.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina nesvarsto narystės NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą.
