Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina ir jos sąjungininkės atsargiai reiškė norą derėtis, baimindamosi, kad Rusija tai supras kaip silpnumą. Tačiau D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu suteikia Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui papildomų manevro galimybių: jis gali teigti, kad dalyvavimas derybose yra neišvengiamas dėl politinio spaudimo. Neseniai duotame interviu V.Zelenskis jau pareiškė esąs pasirengęs aptarti galimus sprendimus.
Fronto realybė
Karo sąlygos dar nėra palankios susitarimui. Kad karas baigtųsi, reikia arba visiškos vienos pusės pergalės, arba aklavietės. Šiuo metu nė viena pusė nėra pasiekusi lemiamo pranašumo, tačiau karas dar nepasiekė aklavietės.
V.Putinas įsitikinęs savo pranašumu, ypač jei D.Trumpas sumažins karinę pagalbą Ukrainai. Tokiu atveju Rusijos vadovas tik suintensyvins puolimą, nes kariuomenės retai kada nustoja kariauti, kai priešas susilpnėja, pastebi leidinys.
Nuolaidžiavimas V.Putinui ir Afganistano pamoka
Per pirmąją D.Trumpo kadenciją JAV sudarė susitarimą su Talibanu, kuris kovotojams atrodė palankus, bet galiausiai neatnešė taikos. Talibanas pasinaudojo susitarimais kaip laikinu pranašumu, kuris padėjo jiems pasiekti visišką Afganistano kontrolę. Panaši nuolaidžiavimo V.Putinui strategija taip pat gali turėti pražūtingų pasekmių.
D.Trumpas turėtų pasiūlyti sudėtingesnį planą. Vienas iš variantų – paskatinti Ukrainą nominaliai sutikti su nuolaidomis Rusijai mainais į saugumo garantijas, pavyzdžiui, narystę NATO. Toks žingsnis užtikrintų stabilią taiką, nes leistų Ukrainai įgyti patikimą gynybą nuo būsimos agresijos.
Ukrainos kariai labai praverstų NATO pajėgoms ir JAV
Žurnalas pažymi, kad Ukrainos narystė NATO yra pagrindinis argumentas, galintis įtikinti Kyjivą sutikti su nuolaidomis. Toks kompromisas taip pat būtų lemiamas veiksnys stabilizuojant padėtį pasienyje su Rusija. Ukrainiečiai, patyrę daugybę tarptautinių susitarimų pažeidimų iš Maskvos pusės, nepasitiki Kremliaus pažadais be realių garantijų.
Oficialus Ukrainos kvietimas į NATO turėtų būti paskelbtas tą pačią dieną, kai bus pasirašytas taikos susitarimas. Tai padėtų išvengti ratifikavimo proceso vilkinimo ir suteiktų Ukrainai aiškias saugumo perspektyvas, skelbia „Foreign Affairs“.
Tačiau kai kurios NATO šalys, ypač Vokietija ir Vengrija, baiminasi, kad Ukrainos įstojimas į aljansą gali paaštrinti konfliktą. Visgi po trejus metus trukusio karo Rusija neturi išteklių, kad galėtų konfrontuoti su NATO. Kita vertus, Ukraina galėtų tapti stipriausia aljanso kariuomene, o tai perskirstytų JAV ir jų sąjungininkių karinius įsipareigojimus.
Įstojusios į NATO Ukrainos ginkluotosios pajėgos per vieną naktį taptų geriausia ir labiausiai patyrusia Europos kariuomene aljanse, skelbia leidinys. Ukrainos kariai galėtų būti dislokuoti kitose fronto valstybėse, o Vašingtonas galėtų sumažinti savo karių skaičių. Ukraina taip pat galėtų aprūpinti kitus NATO sąjungininkus, ypač tuos, kurie turi bendrą sieną su Rusija, oro, jūrų ir sausumos bepiločiais lėktuvais, kuriuos Ukrainos kariuomenė įvaldė gindama šalį.
D.Trumpas galėtų paaiškinti amerikiečiams, kad Ukrainos narystė NATO leistų Jungtinėms Valstijoms išleisti mažiau lėšų Europos gynybai ir atlaisvintų išteklių, reikalingų sulaikyti augančią Kinijos įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Toks žingsnis turėtų sulaukti daugelio Kinijos šalininkų naujojoje D.Trumpo administracijoje palaikymo.
D.Trumpas trokšta Nobelio taikos premijos
Leidinyje pažymima, kad D.Trumpui tarpininkavimas konflikte būtų galimybė pademonstruoti savo diplomatijos meistriškumą ir galbūt laimėti Nobelio taikos premiją, kurios jis siekia. Alternatyvų nėra daug – nesibaigiantis karas arba Ukrainos kapituliacija.
„Nebus lengva įtikinti V.Putiną ir V.Zelenskį sėsti prie derybų stalo, o D.Trumpas gali pasipiktinti būtinybe išlaikyti ir net išplėsti paramą Ukrainai kaip priemonę priversti derėtis. Tačiau nesibaigiantis karas arba kapituliacija V.Putinui būtų kur kas blogiau“, – pastebi žurnalas.
A.Jermakas: Ukraina dar nepasirengusi derybų su Rusija procesui
15min primena, kad Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas išsakė nuomonę, jog Ukraina dar nepasirengusi derybų procesui su Rusija, nes neturi ginklų, kvietimo į NATO ir aiškių saugumo garantijų.
Paklaustas, ar Ukraina pasirengusi derybų su Rusija procesui, jis atsakė, kad dar ne. Anot A.Jermako, tam, kad būtų galima pradėti derybas, Ukraina turi būti stipri, tada ji galės lygiomis teisėmis kalbėtis su Rusija.
„Šiandien dar ne. Mums trūksta ginklų, trūksta statuso, apie kurį kalbame, kalbame apie kvietimą į NATO ir suprantame aiškias garantijas, kurios užtikrintų, kad esame tikri, jog V.Putinas po dvejų ar trejų metų negrįš“, – sakė A.Jermakas.
