Leidinys teigia, kad kovo mėnesį vykusiame metiniame Kinijos parlamento ir aukščiausios politinės patariamosios institucijos susitikime Xi Jinpingas į keturias atskiras kalbas įpynė pasirengimo karui temą, o vienoje iš jų paragino savo generolus „išdrįsti kovoti“.
Jo vyriausybė taip pat paskelbė 7,2 proc. padidinsianti Kinijos gynybos biudžetą, kuris per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, ir planus padaryti šalį mažiau priklausomą nuo užsienio grūdų importo.
Be to, pastaraisiais mėnesiais Pekinas pristatė naujus karinės parengties įstatymus, naujas bombų slėptuves miestuose už Taivano sąsiaurio ir naujus Nacionalinės gynybos mobilizacijos biurus visoje šalyje.
„Per anksti tiksliai pasakyti, ką šie pokyčiai reiškia. Konfliktas nėra tikras ar neišvengiamas. Tačiau Pekine kažkas pasikeitė, ko viso pasaulio politikai ir verslo lyderiai negali sau leisti ignoruoti. Jei Xi sako, kad ruošiasi karui, būtų kvaila netikėti jo žodžiais“, – rašo „Foreign Affairs“.
Kovo 1 d. pagrindiniame Kinijos komunistų partijos (KKP) teoriniame žurnale buvo išspausdintas rašinys „Vadovaujant Xi Jinpingui, kuris galvoja apie kariuomenės stiprinimą, mes pergalingai žengsime į priekį“.
Esė, pavadintoje „Jun Zheng“ – tai homonimas, reiškiantis „karinę vyriausybę“, galimai turint omenyje aukščiausią Kinijos karinę instituciją – Centrinę karinę komisiją, – teigiama, kad „reikia paspartinti nacionalinės gynybos ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimą“.
Esė raginama stiprinti civilinę ir karinę sintezę – Xi Jinpingo politiką, pagal kurią privačios įmonės ir civilinės institucijos turi tarnauti Kinijos karinei modernizacijai. Pasiskolinę iš kalbos, kurią Xi Jinpingas pasakė Kinijos kariuomenės vadovams 2022 m. spalio mėn., autoriai lengvai užslėptai užsiminė apie Jungtines Valstijas.
Konfliktas nėra tikras ar neišvengiamas. Tačiau Pekine kažkas pasikeitė, ko viso pasaulio politikai ir verslo lyderiai negali sau leisti ignoruoti.
„Karo, kuris gali būti mums primestas, akivaizdoje turime kalbėti su savo priešais jiems suprantama kalba ir pasitelkę pergalę iškovoti taiką ir pagarbą. Naujoje eroje Liaudies armija primygtinai reikalauja naudoti jėgą karo veiksmams nutraukti“, – sakoma esė, kuriame taip pat išvardijamos ankstesnės Kinijos pergalės.
Didina išlaidas
Praėjusių metų gruodį Pekinas pristatė naują įstatymą, kuris leis Liaudies išlaisvinimo armijai lengviau aktyvuoti savo rezervo pajėgas ir institucionalizuoti kovinių dalinių papildymo karo atveju sistemą.
Nuo gruodžio mėn. Kinijos valdžios institucijos visoje šalyje atidarė daugybę nacionalinės gynybos mobilizacijos biurų – verbavimo centrų, įskaitant Pekiną.
Fudziano provincijos, esančios kitoje sąsiaurio pusėje nuo Taivano, miestuose pradėtos statyti arba modernizuoti slėptuvės nuo bombų ir bent viena „karo laikų greitosios pagalbos ligoninė“. Kovo mėn. Fudzianas ir keli provincijos miestai pradėjo drausti prieigą prie vyriausybinių interneto svetainių iš užsienio IP adresų, „galbūt siekdami užkirsti kelią Kinijos pasirengimo karui stebėjimui“.
Kovo pradžioje Kinijos liaudies politinė konsultacinė konferencija, be kita ko, aptarė planą sudaryti Taivano nepriklausomybės šalininkų ir politinių lyderių juodąjį sąrašą. Pagal šį planą, kurį pasiūlė ultranacionalistinis tinklaraštininkas Zhou Xiaopingas, būtų galima nužudyti į juodąjį sąrašą įtrauktus asmenis, įskaitant Taivano viceprezidentą Williamą Lai Ching-jeou, jei jie nepakeistų savo elgesio.
Vėliau Zhou Xiaopingas sakė Honkongo laikraščiui „Ming Pao“, kad konferencija pritarė jo pasiūlymui ir „pateikė jį atitinkamoms valdžios institucijoms įvertinti ir apsvarstyti“.
Kadenciją baigiantis premjeras Li Keqiangas paskelbė, kad 2023 m. karinis biudžetas sieks 1,55 trilijono juanių (maždaug 224,8 mlrd. JAV dolerių), t. y. 7,2 proc. daugiau nei pernai. Li Keqiangas taip pat paragino sustiprinti „pasirengimą karui“. Vakarų ekspertai mano, kad Kinija nepakankamai įvertina savo išlaidas gynybai.
Kalbėjo apie grėsmes
Xi Jinpingo kalbos per dviejų sesijų susitikimus buvo iškalbingiausios. Kovo pirmoje pusėje Kinijos vadovas pasakė keturias kalbas: vieną Kinijos liaudies politinės konsultacinės konferencijos delegatams, dvi – Nacionalinio liaudies kongreso nariams ir vieną – kariuomenės ir sukarintų pajėgų vadovams.
Straipsnio autoriai pabrėžia, kad Xi Jinpingas intensyvina pagrindinių ekonominių ir technologinių priklausomybių nuo JAV vadovaujamo demokratinio pasaulio nutraukimą.
Jose jis apibūdino niūrią geopolitinę padėtį, išskyrė Jungtines Valstijas kaip Kinijos priešininkę, paragino privatų verslą tarnauti Kinijos kariniams ir strateginiams tikslams ir pakartojo, kad, jo manymu, Taivano ir žemyninės dalies susivienijimas yra gyvybiškai svarbus jo politikos, kuria siekiama „didžiojo kinų etninės grupės atjaunėjimo“, sėkmės.
Atrodė, kad savo pirmojoje kalboje Xi Jinpingas ruošia Kinijos pramoninę bazę kovai ir konfliktui.
„Ateinančiu laikotarpiu rizika ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, tik didės ir taps dar rimtesni“, – sakė Kinijos vadovas, ragindamas vienytis, „išdrįsti kovoti ir būti geru kovotoju“, kad būtų pasiektos „naujos ir didelės pergalės“. Siekdamas šių „pergalių“ Xi Jinpingas pažadėjo „tinkamai vadovauti“ privačioms įmonėms, kad jos investuotų į projektus, kuriuos valstybė įvardijo kaip prioritetinius.
Antrojoje kalboje Xi Jinpingas išdėstė savo Kinijos savarankiškumo viziją ir sakė, kad Pekino ėjimas modernizacijos link priklauso nuo to, ar pavyks įveikti technologinę priklausomybę nuo užsienio šalių ekonomikos ir priklausomybę nuo grūdų ir pramoninių prekių importo.
Trečiojoje kalboje, skirtoje Liaudies išlaisvinimo armijai (LLA) ir Liaudies ginkluotajai policijai, Xi Jinpingas teigė, kad Kinija turėtų sutelkti savo pastangas inovacijų srityje į nacionalinės gynybos stiprinimą ir sukurti nacionalinių rezervinių pajėgų, kurios galėtų būti naudojamos karo metu, tinklą.
Xi Jinpingas taip pat paragino vykdyti „Nacionalinės gynybos švietimo“ kampaniją, kad visuomenė susivienytų aplink armiją.
Ketvirtojoje savo kalboje (ir pirmojoje per trečiąją kadenciją) Xi Jinpingas pareiškė, kad jo didžiosios atjauninimo kampanijos „esmė“ yra „suvienyti tėvynę“. Pasak „Foreign Affairs“, tai kaip niekada aiškiai parodė, kad jis Taivano perėmimą sieja su savo pastangomis vėl padaryti Kiniją „didžią“.
Straipsnio autoriai pabrėžia, kad Xi Jinpingas intensyvina pagrindinių ekonominių ir technologinių priklausomybių nuo JAV vadovaujamo demokratinio pasaulio nutraukimą, laukdamas naujo ideologinės ir geostrateginės „kovos“ etapo, o jo pranešimas apie pasirengimą karui ir tautos atjauninimo tapatinimas su suvienijimu žymi naują Taivano bauginimo etapą.
