„Foreign Policy“: leidimas smūgiuoti vakarietiškais ginklais neišgelbės Ukrainos

Ukrainos karinė vadovybė įsitikinusi, kad šis apribojimas nepagrįstai atima iš Kyjivo itin svarbius karinius pajėgumus ir galimybę sutrikdyti Rusijos karo mašiną, tačiau, pasak analitikų, toks leidimas, net jei ir būtų duotas, vargu, ar kritiškai pakeistų karo eigą ir išgelbėtų Ukrainą, atkreipė dėmesį žurnalas „Foreign Policy“.

Pasak leidinio, suteikus Ukrainai lėšų ir leidimą smogti gilyn į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, Ukrainos kovinė galia neabejotinai padidėtų, tačiau, kaži, ar tas skirtumas būtų lemiamas.

„Norėdama pasiekti lūžio tašką, Ukraina turės derinti šiuos smūgius su griežtai koordinuojamais tokio masto antžeminiais manevrais, kokių jos kariai šiame kare dar nėra įvaldę. Priešingu atveju pranašumų, kuriuos Ukraina gali įgyti dėl papildomo giluminių smūgių potencialo, greičiausiai nepakaks, kad būtų galima pakeisti įvykių eigą“, – rašoma straipsnyje.

Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Ukrainai reikės kur kas daugiau nei kuklaus pajėgumų patobulinimo, kad įveiktų Rusijos gynybą.

Vis tik, pasak analitikų, yra keli būdai, kuriais Ukrainos smūgiai į Rusijos gilumą galėtų turėti įtakos karo eigai.

Pavyzdžiui, būtų galima taikytis į logistikos, vadovavimo ir kontrolės objektus, Rusijos oro ar jūrų bazes, sausumos pajėgų surinkimo vietas, ginklų gamyklas ar pagalbinę infrastruktūrą, civilinę energetikos pramonę arba Rusijos politinės kontrolės centrus, tokius kaip Kremlius.

Videokadras/Maskva apkaltino Ukrainą surengus ataką prieš Kremlių

Analitikai nurodė, kad patys smūgiai ar bent grasinimai smogti tokiems taikiniams sumažintų Rusijos puolamųjų operacijų veiksmingumą, susilpnintų jos gynybinius pajėgumus ir padidintų karo kainą prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vadovybei.

Tuo pačiu pažymima, kad, norint smogti nutolusiems taikiniams, reikia tiksliai nusitaikyti, o rusai gali greitai sukurti atsakomąsias priemones. Tai, kad rusai gana greitai mokosi iš savo klaidų, rodo jau trečius metus besitęsiančio karo dinamika.

„Todėl tokie smūgiai realią naudą duos tik trumpuoju laikotarpiu“, – pažymėjo „Foreign Policy“.

Užuot tiesiogiai taikydamasi į Rusijos kariuomenę, Ukraina galėtų panaudoti šiuos pajėgumus, kad tęstų savo smūgius į įvairių Rusijos pramonės šakų objektus, kuriomis remiamas karas, pavyzdžiui, tankų ir amunicijos gamybą, naftos perdirbimo gamyklas, elektrines ir kitus šalies energetikos infrastruktūros elementus, taip pat į politinės kontrolės centrus.

„Tačiau istoriniai duomenys apie panašius išpuolius Antrojo pasaulinio karo metais nedžiugina ir patvirtina, kad tokie smūgiai niekada nepalaužė šalies, prieš kurią jie buvo nukreipti, ryžto“, – įvertino straipsnio autoriai.

„SIPA“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Kai kurie analitikai mano, kad naudingiausias strateginio atakavimo rezultatas yra jo gebėjimas nukreipti priešo karines pastangas nuo antžeminio karo į oro gynybą arba sunaikinti priešo ginklų gamybą ir taip susilpninti priešo pajėgas. Tačiau ekspertai pasidalijo niūria prognoze ir įvertino, kad nei vieno, nei kito šiame konkrečiame kare negalima pasiekti pakankamai dideliu mastu.