„Foreign Policy“: operacija Kursko srityje atskleidė silpnąsias Rusijos vietas

„Ar netikėtas Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją yra lemiamas posūkis kare, beprasmis spektaklis, ar strateginė Kyjivo klaida?“

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Anot straipsnio, Ukrainos operacija jau davė Kyjivui akivaizdžios naudos – suteikė reikiamą postūmį Ukrainos kovinei dvasiai, padėjo išsklaidyti nuogąstavimus, kad Kyjivas pateko į spąstus ir pralaimi karą. Be to, puolimas Kurske sugrąžino karą į dėmesio centrą ir davė daugiau jėgos balsams, prašantiems didesnės Vakarų paramos.

Puolimas atskleidė ir rimtus Rusijos žvalgybos bei pasirengimo trūkumus, sugėdino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, nors nėra jokių ženklų, kad invazija sumažino jo ryžtą ar sulėtino Rusijos pažangą Donbase, įvertino „Foreign Policy“.

Pasak apžvalgininkų, mažai tikėtina, kad šie laimėjimai mūšio lauke pakeis karo baigtį.

Net jei Kyjivui pavyks išlaikyti neseniai užgrobtą teritoriją, ji nebus svarbus derybinis koziris.

„Kursko operacija gali lemti didesnius nuostolius Ukrainos pusėje nei Rusijos pusėje, o tokio santykio Ukraina negali atlaikyti. Būtų didelė klaida daryti išvadą, kad pastarojo meto sėkmė Kursko fronte reiškia, jog papildoma Vakarų pagalba leis Ukrainai atgauti Donbasą ar Krymą“, – rašoma straipsnyje.

Neproporcingi nuostoliai

Autoria atkreipė dėmesį, kad abiejų valstybių padėtis labai skiriasi. Nors abi pusės prarado daug karių ir technikos, tačiau Ukraina neteko daug daugiau teritorijos.

Pavyzdžiui, Ukraina užėmė apie 643,7 kv. km Rusijos teritorijos ir privertė maždaug 200 tūkst. rusų evakuotis. Tačiau šie skaičiai sudaro 0,0064 proc. visos Rusijos teritorijos ir 0,138 proc. jos gyventojų.

„Palyginimui, Rusija dabar kontroliuoja maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, o karas, kaip pranešama, privertė beveik 35 proc. ukrainiečių gyventojų palikti savo namus. Net jei Kyjivui pavyks išlaikyti neseniai užgrobtą teritoriją, ji nebus svarbus derybinis koziris“, – išskyrė „Foreign Policy“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos pajėgos Kursko srityje

Ukrainos likimą lems tai, kas vyks Ukrainoje, o ne Kursko operacija.

Analitikų teigimu, svarbiausi veiksniai bus kiekvienos pusės noras ir gebėjimas toliau aukotis ir aukoti mūšio lauke, kitų šalių paramos Ukrainai lygis ir tai, ar pavyks pasiekti susitarimą, pagal kurį neužimtos Ukrainos dalys liktų nepažeistos ir saugios.

Rusijos silpnybės

Pirmoji ir akivaizdžiausia pamoka – tai priminimas apie mažą Rusijos karinį veiksmingumą.

„Atsižvelgiant į tai, kad šiame kare Rusija nuolat darė klaidų, ir į tai, kad net jos sėkmė buvo lėta, vargu ar kas nors vis dar gali tikėti, kad Rusija kelia rimtą karinę grėsmę likusiai Europai“, – žurnalistams komentavo analitikai.

Antra, sėkmingas Kyjivo įsiveržimas į Rusiją suponavo mintį, kad reikėtų atsisakyti esamų „raudonųjų linijų“ ir kitų apribojimų Ukrainos veiksmams, o Vakarai turėtų leisti Ukrainai kovoti su Rusija bet kokiomis priemonėmis.

Valstybės eskaluoja, kai pralaimi karą. V.Putinas neturi paskatų eskaluoti, jei jo pajėgos vis dar laimi Donbase. Pavojus, kad Rusija eskaluos, kyla tik tuo atveju, jei Maskva patirtų katastrofišką pralaimėjimą.

Kartu analitikai mano, kad teiginys, jog eskalacijos pavojaus nėra, kad ir ką darytų Ukraina, nėra visiškai teisingas.

„Valstybės eskaluoja, kai pralaimi karą. V.Putinas neturi paskatų eskaluoti, jei jo pajėgos vis dar laimi Donbase. Pavojus, kad Rusija eskaluos, kyla tik tuo atveju, jei Maskva patirtų katastrofišką pralaimėjimą, tačiau šiandien to nėra“, – įvertino ekspertai.

Pasa jų, pastarojo meto Ukrainos karinė sėkmė turėtų būti vertinama kaip galimybė pradėti rimtas derybas dėl paliaubų, o ne kaip „pretekstas tęsti brangiai kainuojantį karą, kurį Ukraina gali išgyventi, bet vargu ar gali laimėti“.

Kaip anksčiau rašė „Foreign Policy“, dauguma Rusijos elito atstovų nemano, kad Rusija turėtų kovoti „iki visiškos pergalės“, ir nori greitų paliaubų esamose fronto linijose.

Apklausti asmenys pareiškė, kad iš Rusijos užimtos teritorijos keturiuose Ukrainos regionuose negali būti jokio pasitraukimo. Tačiau kituose regionuose, pavyzdžiui, Charkive, užgrobta teritorija galėtų būti grąžinta Ukrainai mainais į jos demilitarizavimą.