Pažymima, kad Rusijos karinė ekonomika krypsta į aklavietę.
„Vis aiškiau matyti, kad oficialūs duomenys slepia rimtus ekonominius sunkumus, kuriuos sukėlė karas ir sankcijos... Kremlius nesugebės pakankamai greitai padidinti gamybos apimčių, kad pakeistų ginklus tokiu tempu, kokiu jie prarandami mūšio lauke. Jau dabar maždaug pusė visų artilerijos sviedinių, kuriuos Rusija naudoja Ukrainoje, yra iš Šiaurės Korėjos atsargų. Kažkuriuo metu 2025 m. antroje pusėje Rusija susidurs su rimtu kelių kategorijų ginklų trūkumu“, – teigiama straipsnyje.
Kada Rusija pritrūktų skirtingo tipo ginklų, nežinoma, tačiau Kremlius gali nedaug ką padaryti, kad užkirstų tam kelią, teigia žurnalas.
Be to, pabrėžiama, kad Rusija ne tik negalės ilgai kariauti, bet ir negalės „lengvai sudaryti taikos“.
„Didžiulės karinės išlaidos, kurios ilguoju laikotarpiu yra netvarios, dirbtinai skatina užimtumą ir augimą. Beveik visos naujos darbo vietos yra susijusios su kariuomene ir yra mažai naudingos civilinei ekonomikai, kurios daugumai sektorių labai sunku rasti darbo jėgos... Rusijos pokario recesijos mastas bus dar didesnis, nes Rusijos civilinė ekonomika, ypač mažos ir vidutinės įmonės, dėl karo susitraukė“, – pažymima leidinyje.
Kaip apibendrina „Foreign Policy“, Rusijos vadovai susiduria su nepavydėtinomis dilemomis, kurias patys sukūrė: „Rusija negalės tęsti dabartinio karo po 2025 m. pabaigos, kai pradės trūkti pagrindinių ginklų sistemų. Tačiau taikos sutarties sudarymas kelia kitokių problemų.“
Galiausiai Kremliui teks rinktis iš trijų nemalonių variantų:
- sumažinti ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės apimtis, o tai sukeltų recesiją, galinčią kelti grėsmę režimui;
- išlaikyti dideles išlaidas gynybai ir išpūstą taikos meto kariuomenę, o tai dusins Rusijos ekonomiką;
- naudoti kariuomenę ekonominiams ištekliams gauti per naujus užkariavimus (tie ištekliai reikalingi pačiai kariuomenei išlaikyti).
„Plataus masto kovų Ukrainoje nutraukimas nepanaikins Vakarų problemų su Rusija. Didžiulis Rusijos karinis sektorius skatina Kremlių naudoti savo karines pajėgas, kad iš kaimyninių valstybių išgautų rentą. Alternatyvos (demobilizacija ir nuosmukis arba nesibaigiantis išpūstos karinės ir gynybos pramonės finansavimas) kelia egzistencinę grėsmę V.Putino režimui. Kad ir kaip Rusija baigtų dabartinį karą, šalies ekonominė realybė pati savaime sukurs naujų netikrumo formų Europai. Įžvalgūs politikai turėtų sutelkti dėmesį į šių būsimų grėsmių mažinimą“, – teigė „Foreign Policy“.
