V.Putinas nurodė, kad Prancūzija ir Rusija keisis duomenimis, kurie padėtų identifikuoti IS taikinius Sirijoje, išskiriant juos iš kitų grupuočių, kovojančių su prezidento Basharo al Assado režimu.
Abi šalys susitarė „keistis informacija, kurios teritorijos yra užimtos sveikosios opozicijos dalies, o ne teroristų, ir vengs nukreipti į jas savo aviacijos smūgius“, aiškino Kremliaus vadovas.
„Smūgiai prieš „Daesh“ (IS) bus intensyvinami ir koordinuojami“, – F.Hollande'as sakė per spaudos konferenciją po pusantros valandos trukusio susitikimo su V.Putinu Kremliuje.
Susitarimas sutelkti smūgius į IS taikinius kol kas yra konkrečiausia pažanga, pasiekta per naujausią etapą F.Hollande'o diplomatiniame maratone, kurio tikslas – suburti platesnį aljansą, kuris galėtų sutriuškinti IS po lapkričio 13-osios teroro atakų Paryžiuje.
Tačiau Prancūzijos lyderis nesulaukė V.Putino pažado, kad Maskva padės JAV vadovaujamai koalicijai, atakuojančiai „Islamo valstybę“.
V.Putinas taip pat širsta dėl anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai Turkija numušė Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Siriją, o Maskva ir Vakarų šalys iki šiol smarkiai nesutaria dėl B.al Assado likimo.
F.Hollande'as pakartojo, kad B.al Assadui, svarbiam Maskvos sąjungininkui, „nėra vietos Sirijos ateityje“.
Rusija pradėjo bombardavimus Sirijoje rugsėjo 30 dieną B.al Assado prašymu, o JAV vadovaujama koalicija rengia smūgius prieš „Islamo valstybę“.
Nors tiek Rusija, tiek JAV vadovaujama koalicija yra nusistačiusios prieš IS, Vašingtonas ir jo sąjungininkai sako, kad Maskva daugiausiai atakuoja nuosaikiuosius sukilėlius, kovojančius su Damasko režimu, užuot smogusi džihadistams.
Prieš vizitą Maskvoje F.Hollande'as užsitikrino Didžiosios Britanijos palaikymą – tos šalies premjeras Davidas Cameronasm pasiūlė parlamentui pritarti planams pradėti aviacijos smūgius prieš IS Sirijoje.
D.Cameronas sakė, kad Britanija neturėtų „laukti, kol ataka įvyks čia“, prieš imdamasi veiksmų prieš džihadistus. Jis pabrėžė, kad Jungtinei Karalystei būtų morališkai nepriimtina „pirkti rangos būdu saugumą iš kitų šalių“.
Parlamentas dėl šio klausimo turėtų balsuoti ateinančios savaitės pradžioje, o įstatymų leidėjai tikriausiai pritars tam žingsniui. Tokiu atveju pirmieji Britanijos aviacijos smūgiai Sirijoje galėtų prasidėti jau artimiausiomis dienomis.
D.Cameronas taip pat pasiūlė Prancūzijai naudotis Britanijos oro pajėgų baze Kipre, rengiant antskrydžius prieš džihadistus.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen ketvirtadienį sakė, kad Vokietija gali padėti Prancūzijai kautis su IS, pasiųsdama žvalgybos lėktuvų „Tornado“, vieną karinių jūrų pajėgų fregatą, taip pat aprūpindama palydovinėmis nuotraukomis ir organizuodama degalų papildymą ore.
Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen ketvirtadienį sakė, kad Vokietija gali padėti Prancūzijai kautis su IS, pasiųsdama žvalgybos lėktuvų „Tornado“, vieną karinių jūrų pajėgų fregatą, taip pat aprūpindama palydovinėmis nuotraukomis ir organizuodama degalų papildymą ore.
„Prancūzija buvo smarkiai sukrėsta šiurpių IS atakų, bet žinome, kad šis nežmoniškas įniršis bet kada gali smogti ir mums arba kitoms visuomenėms“, – perspėjo U.von der Leyen.
Vokietija trečiadienį pranešė pasiųsianti 650 karių į Malį, kad palengvintų ten su džihadistais kovojančių prancūzų pajėgų naštą.
Kita vertus, Italijos premjeras Matteo Renzi per derybas su F.Hollande'u Paryžiuje tik aptakiai pritarė, kad reikia kurti „didesnio masto ir stipresnę koaliciją“, kuri būtų pajėgi sunaikinti IS.
Prancūzija praeitą savaitę pasinaudojo Europos Sąjungos sutarties straipsnių, įpareigojančiu Bendrijos nariais suteikti karinę pagalbą po išpuolių Paryžiuje.
F.Hollande'as taip pat sulaukė gana šalto atsako iš JAV prezidento Baracko Obamos, kai antradienį apsilankė Vašingtone. JAV lyderis atrodė vengiantis intensyvinti karinius veiksmus Sirijoje, neturinti aiškios strategijos arba politinės krypties.