Kaip pabrėžiama „Freedom House“ parengtoje metinėje ataskaitoje, spaudos laisvės lygis Europoje reikšmingai sumažėjęs, o JAV prezidento Donaldo Trumpo žodinės atakos prieš žurnalistus „rimtai paūmino besitęsiančią visuomenės pasitikėjimo pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis eroziją“.
„D.Trumpo išsakoma kritika turėjo neigiamos įtakos žiniasklaidos laisvei, nes pasaulio žurnalistai dabar turi mažiau pagrindo manyti, kad Vašingtonas jiems padės, jei pažeidžiamos jų teisės“, – nurodė „Freedom House“.
„Kai kuriose įtakingose pasaulio demokratinėse valstybėse lyderiai populistai prisidėjo prie koordinuotų pastangų suvaržyti žiniasklaidos nepriklausomybę“, – pareiškė organizacijos tyrimų skyriaus vyresnioji direktorė Sarah Repucci.
„Nors grėsmės pasaulio žiniasklaidos laisvei savaime kelia susirūpinimą, jos yra tikrai pavojingos dėl savo poveikio demokratijos būsenai“, – pridūrė ji.
Ataskaitoje pažymima, jog kai kuriose demokratinėse šalyse „didelė dalis gyventojų nebegauna nešališkų naujienų ir informacijos“ dėl „kruopščių pastangų“ pakirsti žiniasklaidos priemonių nepriklausomybę.
„Freedom House“ priėjo išvadą, kad padėtį sunkina stiprėjantis populizmas, kuriuo besivadovaujantys lyderiai save pozicionuoja kaip „nepatenkintos daugumos gynėjus“ ir siekia diskredituoti nepriklausomą žiniasklaidą bei užgniaužti atviras diskusijas.
Tuo metu didžiausią nacionalinį laikraštį nusipirkusi Rusijos vyriausybė siekia „įnešti į jos turinį šališkumo“, o Kinijos valdančioji Komunistų partija siekia padidinti savo įtaką žinių rengimui ir užsienyje veikiantiems platinimo kanalams, sakoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė ir Serbijos prezidento Aleksandar'o Vučičiaus administracija sėkmingai užmovė apynasrį kritiškoms žiniasklaidos priemonėms ir sudarė sąlygas, kad jas įsigytų jų šalininkai, sukurdami elgesio modelį kitiems lyderiams populistams.
Pasak „Freedom House“, Indiją valdanti premjero Narendros Modi vyriausybė taip pat mėgina labiau spausti nepriklausomą žiniasklaidą, siekiančią gauti televizijos licencijas, ir remia kampanijas, kurių tikslas – atgrasyti nuo „antinacionalinės“ retorikos.
Žiniasklaidos laisvės padėtis kukliai pagerėjo valstybėse, kuriose stiprėja demokratija, pavyzdžiui, Etiopijoje, Malaizijoje, Ekvadore ir Gambijoje, pažymima ataskaitoje.
„Patirtis parodė, kad esant galimybei spaudos laisvė gali atsigauti net po ilgų represijų laikotarpių“, – pabrėžė S. Repucci.
