Ukrainos ginkluotosios pajėgos pralaimi rytiniame fronte, o Rusija nuolat žengia į priekį, rašo FT. Net Ukrainos kariai, kadaise padrąsinti vilties išlaisvinti savo kraštą, dabar kalba apie norą derėtis su Rusija, pastebi leidinys.
Rytų fronto bataliono vadas Mychailo Temperas laikraščiui sakė, kad jam sunku įsivaizduoti, jog Ukrainos kariai galėtų nustumti rusus iki 1991 m. sienų. Kitas Rytų fronto vadas Jurijus sakė, kad baiminasi „nesibaigiančio karo“ perspektyvos, ir išreiškė susirūpinimą, kad jo sūnus gali praleisti fronte didžiąją savo gyvenimo dalį, o jo anūkui taip pat gali tekti kariauti: „Šiuo metu aš esu už derybas“.
Dėl Ukrainoje vykstančios mobilizacijos kyla socialinė įtampa, teigia laikraštis. Be to, artėja žiema, kurios metu gali kilti problemų dėl elektros energijos ir šildymo nutraukimo. „Visuomenė išsekusi“, – tvirtina Aukščiausiosios Rados užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka.
Didžiausia grėsmė Kyjivui iš jo sąjungininkų yra galima Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose, kuris gali bandyti primesti Ukrainai nepalankų taikos susitarimą, grasindamas sustabdyti karinę pagalbą. Ištikimiausi Ukrainos rėmėjai Europoje neturi pakankamai ginklų, kad galėtų paremti Kyjivą tuo atveju, jei JAV sustabdytų tiekimą, teigė laikraštis.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis vyko į Jungtines Valstijas, kad pristatytų „pergalės planą“, pagal kurį prieš būsimas derybas siekiama sustiprinti Kyjivo pozicijas. Šios kelionės rezultatą vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, su FT kalbėjęs anonimiškai, apibūdino taip: „Tai nebuvo triumfas. Tai nebuvo katastrofa.“
Galiausiai V.Zelenskis išvyko iš JAV nieko nepasiekęs dviem svarbiausiais klausimais: leidimo naudoti tolimojo nuotolio Vakarų ginklus smūgiams Rusijai ir pasiūlymo dėl narystės NATO. Tai buvo pagrindiniai pateikto „pergalės plano“ klausimai.
Nors V.Zelenskio „pergalės plane“ iš naujo apibrėžiami jau esami tikslai, tikroji jo reikšmė yra ta, kad jis keičia Kyjivo tikslą – nuo visiško savo teritorijos išlaisvinimo pereiti prie karo eigos keitimo Ukrainos naudai, FT sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas. „Tai bandymas pakeisti karo eigą ir pasodinti Rusiją prie derybų stalo“, – pridūrė jis.
Daugiau skaitykite
Ukrainiečiai po truputį susitaiko su mintimi, kad dalį teritorijos teks prarasti
Praėjusią savaitę JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvavę Europos diplomatai pastebėjo, kad diskusijų dėl sureguliavimo Ukrainoje tonas ir turinys pasikeitė. Jie pažymėjo, kad Ukrainos pareigūnai tapo atviresni kalbėdami apie paliaubas, net jei Rusijos kariuomenė liktų dalyje Ukrainos teritorijos.
Pasak laikraščio pašnekovų, naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kelionės į JAV metu aptarė galimus kompromisinius sprendimus ir buvo pragmatiškesnis kalbėdamas apie galimybę surengti derybas „žemė už saugumą“. „Mes vis atviriau kalbame apie tai, kuo tai baigsis ir ko Ukraina turės atsisakyti, kad būtų sudarytas nuolatinis taikos susitarimas“, – sakė Niujorke viešėjęs diplomatas. Pasak jo, dar prieš šešis mėnesius tokios kalbos buvo tabu.
Ukrainos visuomenė taip pat tapo atviresnė deryboms, pažymi FT. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos duomenimis, ukrainiečių, manančių, kad Ukraina turėtų pradėti derybas su Maskva, skaičius nuo praėjusių metų išaugo 33 procentiniais punktais iki 57 proc. Daugiau nei pusė – 55 proc. – vis dar nepritaria bet kokioms oficialioms teritorijų nuolaidoms, tačiau pernai metų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas, taip atsakė 87 proc. respondentų.
Daugiau naujienų apie karą Ukrainoje skaitykite ČIA.
