Laiškuose, kuriuos JAV valstybės departamentas išsiuntė sąjungininkėms Europoje ir Azijoje, nebuvo konkrečiai nurodyta, kokio lygio ar kada gali būti suteikta pagalba.
„Financial Times“ sekmadienį pranešė, kad Rusija prašymą suteikti pagalbą pateikė kažkuriuo metu prasidėjus jau tris savaites trunkančiam konfliktui.
Rusijos prašymas ir Kinijos atsakas sukėlė nerimą Baltuosiuose rūmuose. JAV pareigūnai mano, kad Kinija bando padėti Rusijai, nors jos aukščiausi pareigūnai viešai ragina ieškoti diplomatinio karo sprendimo.
Kinijos ambasada JAV sekmadienį pareiškė neturinti žinių apie jokį Rusijos prašymą ar teigiamą Kinijos atsakymą Maskvai. Rusija pirmadienį taip pat neigė pateikusi Kinijai kokį nors prašymą.
Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas atsisakė pasakyti, ar Kinija suteikė karinę paramą po Rusijos prašymo, tačiau sakė, kad Pentagonas stebi situaciją „labai, labai atidžiai“.
„Jei Kinija tikrai nuspręs materialiai paremti Rusiją šiame kare, tai greičiausiai turės pasekmių Kinijai, – sakė gynybos pareigūnas. – Matėme, kaip Kinija iš esmės tyliai pritarė tam, ką daro Rusija, atsisakydama prisijungti prie sankcijų, kaltindama Vakarus ir Jungtines Valstijas dėl pagalbos, kurią mes teikiame Ukrainai, [ir] tvirtindama, kad nori taikaus rezultato, bet iš esmės nieko nedarydama, kad jį pasiektų.“
Tikimasi, kad JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas šį klausimą iškels Romoje per susitikimą su Kinijos aukščiausiuoju užsienio politikos pareigūnu Yang Jiechi. Prieš išvykdamas iš Vašingtono sekmadienį J.Sullivanas sakė, kad įspės kinus nebandyti „gelbėti“ Rusijos, įskaitant pagalbą jai išgyventi dėl griežtų Vakarų sankcijų.
„Užtikrinsime, kad nei Kinija, nei kas nors kitas negalės kompensuoti Rusijai šių nuostolių, – sekmadienį NBC televizijai sakė J.Sullivanas. – Kalbant apie konkrečias priemones, kaip tai padaryti, vėlgi, neketinu viso to išdėstyti viešai, bet mes privačiai apie tai informuosime Kiniją.“
Pasak vieno Europos pareigūno, prieš J.Sullivano ir Jang susitikimą Joe Bideno administracija praėjusią savaitę paprašė Europos sąjungininkių sustiprinti savo žinią Kinijai, kad Pekinas neturėtų padėti Rusijai apeiti sankcijų.
Užtikrinsime, kad nei Kinija, nei kas nors kitas negalės kompensuoti Rusijai šių nuostolių, – sakė J.Sullivanas.
Nepaisant vis glaudesnių ryšių su Maskva, Kinija vaizduoja save kaip neutralią veikėją. Tačiau Kinijos žiniasklaida ir diplomatai siūlė palaikyti Rusijos invazijos pateisinimą ir dėl „konflikto“ kaltino JAV ir NATO.
Kinijos žiniasklaida taip pat pakartojo nepagrįstus Rusijos teiginius, kad JAV padėjo Ukrainai kurti biologinio ginklo laboratorijas.
Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva suartėjo daugiausia dėl bendros paniekos JAV ir Vakarų kariniams aljansams, tokiems kaip NATO. Praėjusį mėnesį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pekine pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame jų vis glaudesnė partnerystė apibūdinama kaip „neturinti ribų“.
Džordžtauno universiteto Kinijos ekspertas ir buvęs vyriausiasis Baltųjų rūmų patarėjas Azijos klausimais Evanas Medeirosas sakė, kad būtų „labai neramu“, jei Kinija perduotų ginklus Rusijai.
„Tai pakeistų pasaulio geopolitiką, – pridūrė E.Medeirosas. – Rizikuojame grįžti į XX a. šeštojo dešimtmečio Kinijos ir Sovietų Sąjungos aljanso laikus. Ukraina gali tapti pirmuoju naujojo šaltojo karo tarpiniu konfliktu.“
