Maskva ir Kyjivas aptaria karo veiksmų sustabdymą kaip galimo susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų savo siekio tapti NATO nare mainais į saugumo garantijas ir perspektyvą įstoti į ES, dalį, sakė šie žmonės, laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, nes šis klausimas dar galutinai neišspręstas.
Ugnies nutraukimo dokumento projekte neaptariami trys iš pradinių pagrindinių Rusijos reikalavimų – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje, – pridūrė „Financial Times“ šaltiniai.
Vasario pabaigoje įsakymą užpulti Ukrainą davęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas melagingai pareiškė, esą Kyjivo valdžioje yra „naciai“. Stebėtojai perspėja, kad kalbos apie „denacifikaciją“ gali reikšti tikslą pavergi ukrainiečius ir naikinti jų tautinę tapatybę.
Antradienį Stambule turi įvykti delegacijų susitikimas ketvirtajame taikos derybų raunde, kuriuo siekiama užbaigti prezidento Vladimiro Putino plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusija padarė nuolaidų, nes jos mėnesį trukęs sausumos puolimas iš esmės įstrigo dėl smarkesnio, nei tikėtasi, ukrainiečių pasipriešinimo ir Rusijos operatyvinių trūkumų.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos parlamente vadovas ir Kyjivo derybų grupės narys Davidas Arachamija „Financial Times“ sakė, kad šalys beveik susitarė dėl saugumo garantijų ir Ukrainos kandidatūros į ES, tačiau ragino atsargiai vertinti proveržio perspektyvas.
„Visi klausimai“ buvo „ant stalo nuo pat derybų pradžios“, tačiau „kiekviename punkte – yra neišspręstų klausimų“, sakė D.Arachamija.
Kitas apie derybas informuotas asmuo sakė, kad Ukraina susirūpinusi, jog Rusija beveik kasdien keičia savo poziciją tiek dėl karinio spaudimo, tiek dėl tokių reikalavimų kaip Kyjivo „demilitarizacija“.
Pagal svarstomą susitarimą Ukraina taip pat susilaikytų nuo branduolinio ginklo kūrimo ar užsienio karinių bazių įrengimo, be to, atsisakytų siekio tapti NATO nare.
Mainais už tai Ukraina gautų, kaip D.Arachmija pavadino, „formuluotę, artimą NATO 5-ajam straipsniui“. Anot jo, saugumo garantijas Ukraina gautų iš 11 šalių, įskaitant Rusiją, JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Kiniją, Italiją, Lenkiją, Izraelį ir Turkiją.
Tačiau bet koks būsimas susitarimas turės būti suderintas su garantijomis ir ratifikuotas jų parlamentų, sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Potencialiai saugumo garantijas galėsiančios suteikti šalys dar turi sutikti dėl Ukrainos saugumo užtikrinimo, sakė šaltiniai. „Kol kas neturime jokių atsisakymų“, – sakė D.Arachamija.
Prieš keisdama savo konstituciją, Ukraina po kelių mėnesių surengs referendumą dėl šio susitarimo, sakė V.Zelenskis – šis procesas gali užtrukti mažiausiai metus.
„Vienintelis išspręstas [klausimas] yra tai, kokių tarptautinių garantijų Ukraina siekia, bet... mes vis tiek turime gauti šalių pritarimą, nes kitaip susitarimas niekada nebus įgyvendintas“, – sakė D.Arachmija.
Svarstomame komunikato projekte didžiausias ginčytinas klausimas – Ukrainos bandymai susigrąžinti nuo 2014 m. Rusijos užgrobtą teritoriją – buvo paliktas spręsti per būsimą preliminarią V.Putino ir V.Zelenskio diskusiją, sakė „Financial Times“ šaltiniai.
Maskva, pasak D.Arachamijos, reikalavo, kad Ukraina pripažintų Rusijos kontrolę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 m., taip pat dviejose Rusijos remiamų separatistų valdomose teritorijose rytiniame Donbaso regione.
„Mes niekada nepripažinsime jokių sienų, išskyrus tas, kurios yra mūsų Nepriklausomybės deklaracijoje, – sakė D.Arachamija. – Tai yra svarbiausias dalykas.“
Kol kas Ukraina buvo pasirengusi aptarti humanitarinius klausimus, pavyzdžiui, atkurti Krymo vandens tiekimą ir pasižadėti niekada nebandyti pusiasalio susigrąžinti jėga, sakė šaltiniai.
Jei paliaubos išsilaikys, tuomet Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiks parengti atskirų dokumentų, kuriuose bus galutinai suderintos saugumo garantijos ir tolesni susitarimai socialiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl rusų kalbos apsaugos Ukrainoje.
Po to būtų bandoma surengti V.Putino ir V.Zelenskio susitikimą, nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį teigė, kad dėl tokio susitikimo „nėra jokio poslinkio“.
