Tai atspindi didelius sąjungininkių nesutarimus dėl pusiausvyros tarp kovos su klimato kaita veiksmų ir energetinio saugumo, šeimininkei Japonijai nepritariant ambicingiausiems aptartiems pasiūlymams.
Po dvi dienas trukusių derybų šiauriniame Japonijos Saporo mieste grupės klimato ir aplinkos ministrai pažadėjo „paspartinti laipsnišką deginamo iškastinio kuro atsisakymą, kad ne vėliau kaip iki 2050-ųjų pasiektume, jog energijos sistemų lygis būtų lygus nuliui... ir paraginti kitus prisijungti prie mūsų ir imtis tokių pačių veiksmų“.
Tačiau jie nepasiūlė jokių naujų terminų, išskyrus praėjusių metų G-7 įsipareigojimą iki 2035-ųjų iš esmės nutraukti iškastinio kuro naudojimą savo elektros energijos sektoriuose.
Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher teigė, kad laipsniško nutraukimo formuluotė vis dėlto yra tvirtas žingsnis į priekį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP28 viršūnių susitikimus.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija iškėlė naują tikslą – per šį dešimtmetį G-7 šalių elektros energijos sistemose atsisakyti energijos gavimo iš anglių deginimo, kai nesiimama priemonių išmetamų teršalų kiekiui kompensuoti.
Tačiau karas Ukrainoje vis dar stipriai apsunkina pasaulinį energijos tiekimą, todėl kitos narės, įskaitant grupei pirmininkaujančią Japoniją ir Jungtines Valstijas, pasipriešino šiam tikslui.
„Be abejo, norėčiau, kad būtų pavykę prisiimti įsipareigojimą iki 2030-ųjų laipsniškai atsisakyti anglies“, – naujienų agentūrai AFP sakė A.Pannier-Runacher.
Tačiau „tai yra vienas iš klausimų, dėl kurio dar galime padaryti pažangą būsimose diskusijose, ypač COP28“, pridūrė ji, turėdama omenyje JT klimato konferenciją, kuri vyks šių metų lapkritį Dubajuje.
