Kalbėdama apie Iraną G-7 susitikimo organizatorė Jungtinė Karalystė sakė, kad Vienoje atnaujintos derybos šiitiškai respublikai yra „paskutinė galimybė ateiti prie derybų stalo su rimtu sprendiniu“.
„Iranui dar yra laiko sutikti su šia sutartimi“, – diplomatijos vadovų deryboms pasibaigus per spaudos konferenciją sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Ketvirtadienį Ženevoje prasidėjo derybos, siekiant atgaivinti 2015 metų sutartį tarp Irano ir galingųjų šalių, atsidūrusią prie žlugimo slenksčio 2018 metais, kai iš susitarimo Jungtines Valstijas išvedė tuometis prezidentas Donaldas Trumpas.
Iranas teigia norįs plėtoti tik civilius branduolinius pajėgumus, bet Vakarų valstybės pažymi, kad šiitiškos respublikos sukauptos prisodrinto urano atsargos gerokai didesnės nei reikia tokiems tikslams ir kad jos gali būti panaudotos atominiam arsenalui kurti.
JAV prezidentas Joe Bidenas sakė esąs pasiruošęs grįžti prie sutarties laikymosi, o Irano pareigūnai tvirtino esantys rimtai nusiteikę derėtis.
Visgi Vakarų galybės kaltino Teheraną nusigręžus nuo anksčiau šiais metais padarytos pažangos ir stengiantis laimėti laiko.
L.Truss komentaras tapo pirmuoju atveju, kai originalios sutarties signatarė pateikė ultimatumą dėl šių derybų.
Perspėjimas Rusijai
Jungtinė Karalystė, ateinančiais metais pirmininkavimą G-7 perduosianti Vokietijai, sakė, kad susitikimas Liverpulyje yra galimybė pasisakyti prieš visame pasaulyje stiprėjantį autoritarizmą.
Kita svarbi diskusijų tema buvo prie sienos su Ukraina sutelktos gausios Rusijos pajėgos, baiminantis, kad Maskva gali įsiveržti į kaimyninę šalį.
L.Truss sakė, kad per susitikimą buvo „labai vieningas balsas... jog Rusijai kiltų didžiulių pasekmių bet kokio įsiveržimo į Ukrainą atveju“.
Vienas aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnas šeštadienį sakė, kad „didelis skaičius demokratinių šalių“ yra pasiryžusios prisidėti prie G-7, kurį sudaro Jungtinės Valstijos, JK, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija, veiksmų.
J.Bidenas anksčiau šią savaitę surengė virtualų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir perteikė jam Vakarų šalių susirūpinimą.
Ateinančią savaitę jis pasiųs savo aukščiausio rango diplomatę Europos ir Eurazijos reikalams į Kijevą ir Maskvą, mėgindamas išsklaidyti įtampą diplomatinėmis priemonėmis.
Rusija sako telkianti savo pajėgas reaguodama į Ukrainos užmojus suartėti su NATO.
Ukrainos klausimą sekmadienį paminėjo ir popiežius Pranciškus, kreipdamasis į tikinčiuosius Vatikano Šv. Petro aikštėje.
„Norėčiau užtikrinti savo maldoje už brangią Ukrainą, visas jos bažnyčias ir religines bendrijas ir visus jos žmones, kad dabar įtampa bus sumažinti rimtu tarptautiniu dialogu, o ne ginklais“, – pontifikas sakė homilijoje po Viešpaties Angelo maldos.
Nerimas dėl Kinijos
Iš Liverpulio JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas vyksta į Pietryčių Aziją, Vašingtonui dedant pastangas užtikrinti „taiką, saugumą ir klestėjimą“ Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Šiemet G-7 pirmininkaujanti Didžioji Britanija daugiausia dėmesio skyrė reakcijai į įtariamus plačiai paplitusius teisių pažeidimus Kinijos viduje, taip pat stiprėjančiam autoritarizmui buvusioje britų kolonijoje Honkonge.
Londone posėdžiavusi ekspertų komisija, tirianti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, šią savaitę pareiškė, kad Kinija vykdė genocidą Sindziango regione, reguliuodama uigūrų etninės mažumos gimstamumą.
Pekinas atmetė komisijos išvadas, apkaltindamas ją šališkumu.
L.Truss sakė, kad jai ir jos kolegoms kelia susirūpinimą Kinijos „prievartinė ekonominė politika“ ir kad tokiai politikai reikia priešintis imantis alternatyvių iniciatyvų.
„Norime didinti investicijų ir ekonominės prekybos mastą tarp panašiai mąstančių laisvę mylinčių demokratinių šalių, – pridūrė ji. – Todėl didiname investicijas į mažų ir vidutinių pajamų šalis."
Birželį Kornvalyje, pietvakarių Anglijoje, vykusiame G-7 vadovų susitikime grupė pristatė planus dėl, jos teigimu, teisingesnio pasaulinio infrastruktūros fondo nei Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyva.
Kinijos programa, kurios vertė siekia trilijonus JAV dolerių, plačiai kritikuojama dėl to, kad mažesnėms šalims, ypač Afrikoje, užkraunama skola, kurios jos nepajėgios grąžinti.
