Kalbėdamas su Laisvosios Europos radijo korespondentu Michailu Sokolovu per Vilniuje spalio viduryje surengtą Laisvosios Rusijos forumą, buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir Rusijos opozicijos veikėjas teigė, kad V.Putinas suformavo savo asmeninės valdžios režimą, pagrįstą „fašistine ideologija“, kuri padeda susidoroti su tariamais priešais šalies viduje.
Tačiau, G.Kasparovo teigimu, ėmus prastėti ekonominei būklei, Kremlius buvo priverstas ieškoti priešų už šalies ribų.
Kai 2012 m. V.Putinas trečią kartą tapo Rusijos prezidentu, šalies valdžia sustiprino represijas prieš nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją.
Po to, kai per teisiamų pankroko grupės „Pussy Riot“ narių palaikymo mitingą G.Kasparovas buvo sulaikytas policijos, garsusis opozicijos aktyvistas nusprendė išvykti gyventi į Jungtines Valstijas.
„Konfrontacija su Vakarais yra pagrindinis V.Putino tikslas“, – teigė G.Kasparovas Vilniuje ir pridūrė, kad V.Putinas yra priverstas „nuolat įrodinėti, kad jis yra tvirtas lyderis ir kad tik jis gali apginti šalį nuo išorės grėsmių“.
Kai 2012 m. V.Putinas trečią kartą tapo Rusijos prezidentu, šalies valdžia sustiprino represijas prieš nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją.
2014 m. kovo mėn. Rusijai okupavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir prasidėjus Rusijos remiamų separatistų kariniam konfliktui su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, Maskvos santykiai su Vakarais pasiekė nuo Šaltojo karo pabaigos neregėtas žemumas.
Santykiai dar labiau pablogėjo, kai Rusija pradėjo karinę kampaniją Sirijoje, siekdama paremti Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą, taip pat kai JAV apkaltino Rusiją prisidėjus prie kibernetinių išpuolių prieš JAV rinkimų institucijas ir prie informacijos nutekinimo prieš artėjančius JAV rinkimus.
„V. Putinui būtina ne tik nuolatinė konfrontacija su Europa ir JAV; jam reikia nuolat demonstruoti savo pranašumą prieš visus kitus“, – teigė G.Kasparovas.
Pasak politiko, Sirijoje V.Putinas siekia parodyti, kad nieko nereiškia Vakarų lyderių nuolatiniai raginimai B.al-Assadui pasitraukti iš valdžios dėl jo vadovaujamo režimo nusikaltimų prieš Sirijos žmones per beveik šešerius metus trunkantį konfliktą.
Kalbėdamas apie Ukrainą, G.Kasparovas teigė, kad Krymo aneksija buvo nusikaltimas, nes buvo pažeista Rusijos Konstitucija, Rusijos įstatymai ir tarptautinės sutartys.
„V.Putinui Krymo aneksija buvo didelio masto agresijos prieš Ukrainą dalis ir grubus jos suverenumo pažeidimas“, – teigė G.Kasparovas ir pridūrė, kad Kremliaus inspiruojamus veiksmus Ukrainoje galima vertinti kaip banditizmą.
V.Putinas galiausiai pripažino slapčia siuntęs pajėgas į Krymą, tačiau Maskva ir toliau neigia tiesiogiai dalyvaujanti konflikte Rytų Ukrainoje, nepaisant Vakarų lyderių tvirtinimų, jog esama neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Rusijos dalyvavimą.
Be to, G.Kasparovas kaip nusikaltimą įvardija tai, kad Rusija po trumpo karo 2008 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai aneksavo Gruzijos separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus. Dėl konflikto Gruzija ir Rusija nutraukė diplomatinius santykius, o Tbilisis ir Vakarų sąjungininkai Rusijos pajėgų buvimą minėtuose regionuose vertina kaip okupaciją.
G.Kasparovo teigimu, neseniai prieš JAV politines institucijas surengtus kibernetinius išpuolius galima vertinti kaip Kremliaus mėginimą sukelti tam tikrą chaosą prieš lapkričio 8 d. Jungtinėse Valstijose vyksiančius rinkimus.
V.Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai atmetė JAV kaltinimus ir patarė atkreipti dėmesį į nutekintos ir neteisėtai paviešintos informacijos turinį.
G.Kasparovas perspėja, kad V.Putinas vis dar gali nevaržomas plėsti savo įtakos sferą už Rusijos ribų, nes Vakarai visomis išgalėmis siekia išvengti didelės konfrontacijos.
G.Kasparovas paragino Vakarų lyderius parodyti politinę valią ir pasipriešinti V.Putino užsienio politikai, be kita ko, išlaikyti finansines ir kitokias sankcijas, kurios taikomos Maskvai už veiksmus Ukrainoje.
„Daugelio Europos politikos ir verslininkų nuomone, reikėtų panaikinti Rusijai taikomas sankcijas ir nepaisyti neteisėtos Krymo aneksijos, kad galėtume sėkmingai plėtoti santykius su Rusija, – sako G.Kasparovas. – Tačiau manau, kad toks požiūris palaipsniui kinta.“
