„Aš pats esu pasirengęs kalbėtis ir Turkijos vadovu Erdoganu, tačiau tam man taip pat reikia tam tikrų derybinių argumentų, kuriuos, tikiuosi, netrukus turėsiu“, – trečiadienį interviu 15min teigė G.Nausėda.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad be derybinių argumentų diskusijų rezultatas „gali būti nuviliantis“, nors apie šiuos argumentus kol kas nenori kalbėti plačiau.
Kokie Vilniaus svertai kalbantis su R.T.Erdoganu ir bandant jį įtikinti, kad Turkija tik laimėtų, jei migracijos krizė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje būtų užgesinta? 15min tokį klausimą uždavė analitikams ir Seimo nariui Laurynui Kasčiūnui.
-
Teisininkė: kaip su migrantais tvarkytis efektyviau ir kada juos galima grąžinti
-
Atsargus optimizmas: ES gavo signalų, kad Irakas stabdo skrydžius į Minską
-
Skrydžiai sustabdyti? Ketvirtadienį Bagdade vėl pakilo lėktuvas į Minską
-
Migrantams grįžtant į Baltarusiją, sukruto A.Lukašenka: liepia uždaryti „kiekvieną sienos metrą“
-
ES iškvietė Baltarusijos pasiuntinį dėl migrantų antplūdžio Lietuvoje
Turkijai klausimas nėra pirmos svarbos
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad galbūt būtų galima kelti klausimą dėl vizų režimo liberalizavimo – ir tikriausiai platesniame visos ES kontekste.
„Galima prisiminti, kokius svertus ES turėjo per didžiąją krizę 2015-2016 metais – buvo ir finansai, ir narystės ES perspektyva. Tokių dalykų Lietuva pasiūlyti Turkijai negali – nėra nei mandato, nei politinės galios, juolab kad nebūtų ir ES sutarimo.
Bet sąlyčio taškų galima ieškoti mažesnėse srityse – kalbu apie vizas, bendradarbiavimą saugumo srityje. Nepamirškime, kad Turkija yra Lietuvos sąjungininkė. Ji priklauso NATO“, – tvirtino politologas.
Aišku, Turkija, galima sakyti, yra šalis, iš kurio elgesio netgi pasimokė dabar migrantus kaip geopolitinio šantažo įrankį naudojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje. R.T.Erdoganas ne kartą yra grasinęs „atverti duris“ į Europą migrantams, kurių milijonai gyvena stovyklose Turkijoje.
„Akivaizdu, kad įtampa migracijos klausimais tarp ES ir Turkijos yra nuolatinė. Bet tuo pačiu turime pripažinti, kad Turkijos vaidmuo suvaldant krizę ir apsaugant Europą nuo didžiulių migrantų srautų buvo svarbus.
Nepaisant visų tų grasinimų, kad susitarimas gali būti nutrauktas, Turkija jo laikosi. Be Turkijos ES situacija, kalbant apie migraciją, būtų daug sudėtingesnė“, – svarstė L.Kojala.
R.T.Erdoganas ne kartą yra grasinęs „atverti duris“ į Europą migrantams, kurių milijonai gyvena stovyklose Turkijoje.
Analitiko teigimu, G.Nausėda turėtų siekti savo argumentus pristatyti kaip visos Bendrijos poziciją – leisti suprasti, kad veiksmai yra derinami ir koordinuojami.
„Būtų daug sunkiau kalbėtis ir su Iraku, ir su Turkija, jei klausimas būtų vien dvišalis. Klausimas nėra dvišalis – ES palaiko Lietuvos poziciją. Manau, kad tai būtų akivaizdžiai atspindėta“, – kalbėjo RESC vadovas.
Anot L.Kojalos, Vilniui būtų naudinga galvoti apie paketą – nekurti atskiros temos, „naujos problemos“ – esą reiktų pasistengti formuoti bendrą diskusiją dėl to, kaip ES ir Turkija turi toliau bendradarbiauti migracijos suvaldymo klausimais.
„Jei Lietuva galėtų tapti tokia valstybe, kuri galėtų inicijuoti diskusiją apie tai, kad ir ES įsipareigojimai Turkijai turi būti įgyvendinami, dialogas būtų naudingas abiem pusėms. Tik turi būti proporcingumas.
Reikia suprasti, kad Turkijai šis klausimas nėra didelės apimties, jis nereikalauja esminių pokyčių šalies užsienio politikoje strateginiu lygiu. Kalbame apie konkrečius dalykus, kuriuos galima realizuoti“, – teigė L.Kojala.
Erdvė dvišalei diplomatijai
L.Kasčiūnas savo ruožtu sveikina G.Nausėdos norą kalbėtis su R.T.Erdoganu: „Tai labai gera mintis, tikrai taip. Kalbėtis su tokiu lyderiu, prie kurio prieiti dvišalės derybos yra geriausias kelias.“
Ką Lietuva gali pasiūlyti Turkijai? Nuolaidas ar tylą per kokius nors balsavimus, pavyzdžiui, NATO? L.Kasčiūnas, kuris yra Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tokius svarstymus atmeta.
„Yra tam tikri pirkimai, įsigijimai gynybos srityje – kaip variantas. Juk visada kalbame su didžiaisiais, kurie turi savo gynybos pramonę“, – 15min sakė Seimo narys.
„Jeigu būsime pasiruošę, manau, kad jis (R.T.Erdoganas, – red.) mus tikrai išgirs. Dvišalė diplomatijoje čia turi erdvės ir galimybių“, – pridūrė L.Kasčiūnas.
Slidi politika
Tuo tarpu profesorius Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, 15min priminė, kad R.T.Erdogano „režimas mažai kuo skiriasi nuo Azerbaidžano, Rusijos ar Baltarusijos“.
„Tai yra autokratinė valstybė, ir bet kokie santykiai su ja gali būti grindžiami tik real politik ir pragmatiškumu. Moralumą truputį suskliaudžiame, nes pirmiausia paisome nacionalinių interesų.
Tokia politika, kai svyruojama tarp intereso ir moralės, yra pakankamai slidi. Bet šiuo atveju ji neišvengiama, žinant, kokiame pasaulyje gyvename“, – svarstė G.Mažeikis.
Profesorius sutinka, kad G.Nausėda, prieš leisdamasis į derybas su Turkijos prezidentu, turi paruošti konkrečius argumentus, kurie būtų pakankamai stiprūs koziriai. Bet abejoja, ar Lietuva jų turi.
„Lietuva neturi stiprių kozirių. Turkų mes nesudominsime nei turistais, nei išskirtine ekonomika. Yra vienintelis dalykas – kad mūsų valstybė ES balsuoja už vienus ar kitus klausimus ir vaidiname lobistinį vaidmenį. Turkijai toks lobizmas būtų įdomus“, – pastebėjo G.Mažeikis.
G.Mažeikis: tokia politika, kai svyruojama tarp intereso ir moralės, yra pakankamai slidi ir subtili. Bet šiuo atveju ji neišvengiama, žinant, kokiame pasaulyje gyvename.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Turkija esą yra giliai interesuota savotiška intriga spaudžiant Rusiją. Esą Ankara ir puola Maskvą, ir su ja draugauja – dvišaliai santykiai labai prieštaringi.
„Bet Turkija yra linkusi ir manipuliuoti Ukrainos klausimu. Turint omenyje, kad Lietuva yra įsitraukusi į Ukrainos reikalus, čia irgi yra tam tikri sąlyčio taškai, – kalbėjo filosofas. – Argumentai silpni, bet jie diplomatiniai ir turi būti pateikti real politik kontekste. Bet reikia, kad jie ir būtų įdomūs.
Nežinau, ar prezidentui Nausėdai pavyks šiuo klausimu išlaviruoti. Tačiau labai svarbus tiesioginis pokalbis su Turkija, nors, pavyzdžiui, Iraką geriau spausti per Europos diplomatiją.“
G.Mažeikis teigė, kad pragmatiška politiška, o ne „herojiška retorika“, Lietuvai padėtų susitvarkyti su migracijos krize: „Bet priklausome ES ir Vakarams, kuriems svarbu moralinės vertybės.“
„Jei leisimės į moralę, visi šitie pragmatiniai ryšiai sugrius ir susidursime su labai didele migracijos krize. Lukašenka neturi jokių kitų būdų manipuliuoti, kaip tik real politik.
Lukašenkos administracija naudoja pačias juodžiausias technologijas ir gali sau leisti tartis su bet kuo bet kokiu klausimu, kad tik nepakenktų savo vyresniajam broliui Kremliui. Todėl jiems ir lengva manipuliuoti“, – teigė G.Mažeikis.
„Mums moralinės ir demokratinės vertybės labai svarbios. Todėl svarbu ir išlaikyti balansą tarp pragmatiškumo ir vertybių.
Nuslydę nuo demokratiškumo, neteksime ES ir JAV paramos, o atsisakę pragmatiškumo padidinsime įvairias krizes Lietuvoje. Čia jau yra diplomatų meistriškumo reikalas ir prezidento meistriškumo reikalas, kuriuo aš nesu visai tikras“, – pridūrė ekspertas.
