G.Nausėda, susitikęs su A.Duda, pareiškė, kad nepritaria vis garsiau skambantiems ir realesniems siūlymams įvesti Europos Sąjungos sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, pažeidžia teismų nepriklausomumą.
„Prieš kalbėdami apie kokias nors sankcijas mes turime geriau suprasti vienas kitą, abi pusės turėtų toliau tęsti dialogą ir neturėtume eiti sankcijų keliu, o turėtume eiti geresnio tarpusavio supratimo keliu“, – sakė G.Nausėda bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu A.Duda.
Teisino Lenkijos sprendimą dėl teismų
Birželio pabaigoje ES Teisingumo Teismas paskelbė, kad Lenkijos vyriausybė pažeidė ES teisės reikalavimus, kai sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir kitų teisėjų pensinį amžių.
Toks sprendimas labai nepalankus Varšuvai ir didina tikimybę, kad Briuselis gali inicijuoti „branduolinę“ procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl sisteminių grėsmių teisinės valstybės principui. Teoriškai Lenkija galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Prieš G.Nausėdos vizitą kalbėta, kad kažin ar tikėtina skambi retorika apie Lietuvos paramą Lenkijai jos ginčui su Europos Komisija pasiekus šalių narių balsavimo stadiją.
Esą lietuvių delegacija greičiausiai viešai Varšuvos neparems, tuo pačiu ir atsisakydama pasmerkti Lenkijos elgesį.
Vis dėlto Lietuvos prezidento pasisakymas buvo aiškiai naudingas Varšuvai, kurią iš kitų ES narių visiškai atvirai iki šiol rėmė tik Budapeštas.
„Manau, kad Lenkijos sprendimas (dėl teismų reformos, – red.) buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje.
G.Nausėda: „Prieš kalbėdami apie kokias nors sankcijas mes turime geriau suprasti vienas kitą, abi pusės turėtų toliau tęsti dialogą ir neturėtume eiti sankcijų keliu, o turėtume eiti geresnio tarpusavio supratimo keliu.“
Taip, šis sprendimas buvo pripažintas kaip neteisėtas, todėl šis įstatymas buvo suspenduotas. Tai rodo, kad Lenkijos pusė vis dėlto reaguoja ir yra pasirengusi bendradarbiauti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis tiesiai neatsakė į BNS užduotą klausimą, kaip balsuotų Lietuva, jei ES šalims reikėtų apsispręsti dėl sankcijų – už, prieš ar susilaikytų.
Savo ruožtu A.Duda tvirtino, kad jam EK elgesys „atrodo nemalonus“, ir tikino, esą Komisija negali kištis į tokius nacionalinius reikalus kaip teisėtvarka.
Džiaugėsi ekonominiais santykiais
Tai pirmasis oficialus G.Nausėdos prezidentinis vizitas užsienyje, o prieš jį prezidentūros atstovai vieningai kalbėjo apie pastangas gaivinti dvišalius santykius.
A.Duda jau buvo suplanavęs atostogas, bet jas nukėlė dėl G.Nausėdos vizito. Tiesa, kadangi Dudų šeima ilsėtis vis tiek išvyks – ir jau antradienį, abiejų šalių prezidentams buvo numatyta ne vakarienė, o pietūs.
G.Nausėdą ir pirmąją ponią Dianą Nausėdienę prezidento rūmų kieme pasitiko Lenkijos prezidentas A.Duda su sutuoktine.
Nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę prezidentai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos parado prasidėjo dvišalis susitikimas.
„Daugeliu klausimų matau visišką sutarimą ir nematau jokių kontroversijų.
Šiandien mūsų bendradarbiavimo sričių yra tiek daug ir jos visos yra tokios turtingos, kad, ko gero, būtų galima nedelsiant suorganizuoti dar tris vizitus ir organizuoti juos kas keletas dienų“, – po prezidentų susitikimo juokavo G.Nausėda.
Abu prezidentai po susitikimo taip pat minėjo šalių energetinę nepriklausomybę, infrastruktūrą, „Rail Baltica“, ES darbotvarkę, ekonominių santykių svarbą.
G.Nausėda pasidžiaugė didėjančios abipusės prekybos apimtimis: „Lenkija pagal savo svarbą yra antroji mūsų eksporto partnerė. <...> Tai mums yra malonus faktas.“
A.Duda gi pasidžiaugė tuo, kad po pergalės rinkimuose G.Nausėda padėkojo masiškai už jį – analitikų teigimu, labiau prieš konservatorių remtą Ingridą Šimontę – balsavusiems Lietuvos lenkams.
„Patikinau Lietuvos prezidentą, kad Lietuvos saugumas Lenkijai ypatingai svarbus. Lietuva yra mūsų partnerė, kuriai svarbus NATO, visų pirma, amerikiečių karių buvimas regione“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.
A.Duda pakvietė G.Nausėdą vėl atvykti į Lenkiją, kur rugsėjo 1-ąją bus minimos būtent šią valstybę užpuolus Vokietijai prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osios metinės.
G.Nausėda taip pat teigė Lenkijos prezidentui A.Dudai perdavęs prašymą pakviesti lenkišką banką ateiti į Lietuvos rinką.
„Pakviečiau ir ponas prezidentas pažadėjo perduoti atsakingiems žmonėms mūsų kvietimą lenkiškam bankui pasirodyti Lietuvos rinkoje, nes didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims-keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms, Lietuvos vartotojams, ir tikiuosi, kad ir šiais klausimais mums pavyks nuveikti daug“, – teigė G.Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat užsiminė apie galimybę atkurti „tai, kas pastaruoju metu buvo šiek tiek įšalę, šiek tiek sustojo“.
„Turiu omenyje prezidentų konsultacinį komitetą, kuris pakankamai aktyviai veikė iki 2009 metų ir kuriame patarėjai užsienio politikos klausimais ir kiti specialistai galėjo aptarti aktualią situaciją ir ieškoti sprendimo būdų.
Pasiūliau atgaivinti formatą ir pradėti tai daryti netrukus. Jau rugsėjį būtų galima inventorizuoti dabartinę dvišalių santykių būklę“, – tvirtino G.Nausėda.
Popiet G.Nausėda dar susitiko su abiejų Lenkijos parlamento rūmų maršalkomis, vėliau – su Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovu Jaroslawu Kaczynskiu. Jis taip pat vakarieniavo su premjeru Mateuszu Morawieckiu.
Beje, į susitikimą su M.Morawieckiu G.Nausėda vėlavo, nes užtruko jo pokalbis su J.Kaczynskiu. Užkulisiuose juokauta, kad J.Kaczynskis taip norėjo parodyti, kas yra tikrasis Lenkijos šeimininkas.
Interesai daug kur bendri
Varšuvos gatvės aplink prezidento rūmus išpuoštos Lenkijos ir Lietuvos vėliavomis – bet tik kelios. Vietos žurnalistai 15min pripažino, kad susidomėjimo G.Nausėdos vizitu Lenkijoje šįkart tikrai pritrūko.
„Vakar viešėjo Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, šiandien vieši Nausėda. Toks konvejeris“, – teigė vienas korespondentas.
Kita vertus, ir iš Lietuvos į Varšuvą atvyko tik trys žurnalistai, fotokorespondentas bei operatorius – iš viso penki žiniasklaidos atstovai.
Susipažinimo vizite svarbių sprendimų, tiesą sakant, ir nesitikėta, bet naujasis šalies vadovas jame siekia pradėti brėžti savo užsienio politikos gaires. Vien faktas, kad pirmiausia vykstama į Lenkiją, nors šios šalies per rinkimų kampaniją G.Nausėda beveik neminėjo, – iškalbingas.
Prezidentų vadovaujamų delegacijų susitikime dalyvavę Lietuvos diplomatai 15min teigė, kad juos nudžiugino ką tik prezidento pareigas eiti pradėjusio G.Nausėdos „gilios žinios“ apie Lenkiją – vizitui jis esą buvo puikiai pasiruošęs.
G.Nausėda su A.Duda aptarė šalių bendradarbiavimą, saugumo situaciją regione ir pasirengimą NATO lyderių susitikimui gruodį.
„Norime parodyti, kad esame vienose bangose“, – taip vienas su vizito organizavimo susijęs diplomatas 15min apibūdino viešnagės, kuri tiek Lietuvos, tiek Lenkijos spaudoje vadinama susipažinimo vizitu, tikslus.
Abiejų šalių interesai iš tiesų daug kur sutampa. Tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje nerimaujama dėl Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės, abi sostinės pripažįsta būtinybę dėl Rusijos keliamos grėsmės stiprinti gynybinius pajėgumus regione.
Be to, abiem valstybėms svarbi ES Rytų Partnerystės programa, kuri pastaruoju metu sulaukia gerokai mažiau dėmesio iš didžiųjų Bendrijos šalių. Lenkija ir Lietuva aktyviai remia Ukrainos pastangas integruotis į Vakarų struktūras.
Prezidentūra taip pat skelbė, kad Varšuvoje „daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį“.
Lenkijos vaidmuo itin svarbus Lietuvai siekiant sustiprinti oro gynybą ir užtikrinti vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsaugą.
Kaip primena BNS, Lietuva norėtų, kad ją dengtų Lenkijos įsigyjamos amerikietiškos oro erdvės gynybos raketos „Patriot“.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.
Lenkija neseniai susitarė dėl papildomų amerikiečių karių atvykimo – didesnio amerikiečių buvimo siekia ir lietuviai.
A.Duda po susitikimo su G.Nausėda teigė, kad papildomi JAV kariai Lenkijoje pasitarnaus viso regiono saugumui.
„Visa tai vyksta stiprinant regioninį saugumą, tame tarpe ir Lietuvos saugumą. Poną prezidentą patikinau, kad mes taip į tai žiūrime“, – bendroje abiejų šalių prezidentų spaudos konferencijoje antradienį sakė A.Duda.
Dovanos A.Dudai
G.Nausėda su pirmąja ponia į Varšuvą pasiėmė ne tik gausią delegaciją, kurioje, tikriausiai siekiant įtikti Lenkijos pusei ir apskritai diskusijų sklandumo, yra ir prezidento patarėjas, Lietuvos lenkas Jaroslavas Neverovičius, ir Seimo narė Rita Tamašunienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė.
Iš Vilniaus į Lenkijos sostinę atskrido ir dovanų – pagal protokolą. A.Dudai įteikta dailininko Viačeslavo Gibovskio stiklo studija „Stiklo paslaptis“. Tai stilizuotas dvisparnis kūrinys – kodėl?
„Popiežius Jonas Paulius II sakė, kad Europa turi kvėpuoti dviem plaučiais – Rytų ir Vakarų.
Perfrazuojant popiežių, šie du sparnai simbolizuotų Europos susivienijimą, kuriam pradžią davė Abiejų Tautų Respublika, sudarydama Liublino uniją prieš 450 metų. Lietuvos ir Lenkijos stiprybė yra jų vienybėje“, – įteikdamas tokią dovaną A.Dudai pasakė G.Nausėda.
Be to, Lenkijos prezidentui padovanota Trakų Dievo Motinos atvaizdo, esančio Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje, kopija. Pridėta ir knyga apie šį atvaizdą.
XVIII a. kūrinys, kurio kopiją A.Dudai įteikė Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, laikomas Lenkijos ir Lietuvos istorinės sąjungos simboliu.
D.Nausėdienei antradienį paruošta atskira programa. Ji kartu su Lenkijos prezidento žmona apsilankys pas specialiosios olimpiados sportininkus. Šis Lenkijos pirmosios ponios globojamas projektas skirtas treniruotėms ir varžyboms rengti žmones, turinčius protinę negalią.
Pirmoji ponia taip pat apsilankys Varšuvos karališkojoje pilyje, apžiūrės parodą, kur demonstruojami Lenkijos ir Lietuvos valstybės šešioliktojo ir septynioliktojo amžiaus valdovų papuošalai.
G.Nausėda vizitui į Lenkiją ruošėsi ir susitikdamas su lenkų mokyklų mokytojais, davė interviu lenkiškai Lietuvos žiniasklaidai. Prezidentas taip pat tikisi, kad Varšuvai bus priimtinas jo pasiūlymas dėl pavardžių rašymo lotyniškais – originaliais – rašmenimis antrajame paso puslapyje, nors konkrečiai apie šią idėją Varšuvoje viešai neužsiminė.
Šis klausimas svarbus Lietuvos lenkų bendruomenei, tačiau G.Nausėdos pasiūlymas daugiausia vertinamas prieštaringai ir, skirtingai nei teigė prezidentas, nėra laikomas kompromisiniu.
Į Varšuvą, 15min žiniomis, prezidentas ir visa delegacija nusivežė žinią, esą „svarbiausias pjūvis – ne etniškumas, o pilietybė“.
G.Nausėda: „Reikėtų dalintis tokius pažadus, kuriuos galime įgyvendinti, nes neišpildyti pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir tam tikrą santykių balastą.“
Vis dėlto prie Lenkijos prezidento rūmų sutikta viena Lietuvos lenkaitė, bendraudma su 15min, atkreipė dėmesį, kad antrasis paso puslapis neturi jokios teisinės galios, ir pabrėžė nenorinti jaustis lyg „antraklasė pilietė“.
Pats G.Nausėda po susitikimo su A.Duda pripažino su pastaruoju kalbėjęsis apie „tam tikras švietimo problemas“.
„Esu toks žmogus, kuris nemėgsta dalinti pažadus. Manau, kad reikėtų dalintis tokius pažadus, kuriuos galime įgyvendinti, nes neišpildyti pažadai lemia tam tikrą tarpusavio nepasitikėjimą ir tam tikrą santykių balastą“, – teigė Lietuvos prezidentas.
„Daugelis problemų yra sprendžiamos, kai kurios yra ekonominio pobūdžio, kai kur reikėtų kalbėti apie politinę valią. Tikrai manau, kad mūsų švietimo ministrams reikėtų bendrauti ne laiškais, o susitikti tiesiogiai“, – pridūrė G.Nausėda.
A.Dudos teigimu, tai rodo, kad G.Nausėda yra atviras pokalbiams apie lenkų tautinės mažumos padėtį.
„Tai yra geras pažadas ateičiai“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Šiuo metu Lietuvos Seime yra pateikti du projektai dėl originalių asmenvardžių rašymo: vienas leistų tai daryti pagrindiniame, kitas – papildomame paso puslapyje.
„Bendro sutarimo nėra ir turbūt joks prezidentas pasaulyje demokratiškoje valstybėje negalėtų Seimo lenkti balsuoti vienaip ar kitaip“, – pripažino G.Nausėda.
Po susitikimo su A.Duda G.Nausėda dalyvavo vainikų padėjimo prie Nežinomo kareivio kapo ir paminklo aviakatastrofos Smolenske aukoms atminti ceremonijose.
Lietuvos prezidentą prie šių objektų palydėjo 24 žirgų kolona – Lenkijoje taip paprastai pagerbiami labiausiai vertinami svečiai.
Laukia kitos kelionės
G.Nausėda taip pat teigė pakvietęs A.Dudą į šių metų rudenį numatytą 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikų, kurie buvo rasti ir identifikuoti Gedimino kalne, perlaidojimo ceremoniją.
Tiesa, tam gali sutrukdyti politika – Lenkijoje rudenį kaip tik turėtų vykti nauji parlamento rinkimai, o valdančiųjų kova su opozicija žada būti labai įtempta.
15min šaltinių žiniomis, nors kiti oficialūs G.Nausėdos vizitai į užsienio šalis dar nėra suplanuoti, tikėtina, kad prezidentas liepos pabaigoje, greičiausiai 23 dieną, lankysis kaimyninėje Latvijoje, o jau rudenį – Estijoje.
Be to, greičiausiai ne už kalnų ir viešnagė Briuselyje. G.Nausėda per rinkimų kampaniją pats teigė sieksiantis pratęsti tradiciją, kad prezidentas, o ne premjeras vyksta į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimus.
Dėl „Brexit“ reikalų vis dar daug, tad gali būti šaukiami ir neeiliniai viršūnių susitikimai, nors šiuo metu diskusijos EVT lygiu Briuselyje numatomos tik spalio 17–18 dienomis.