Gitanas Nausėda atmetė Rusijos grasinimus padidinti savo karinį buvimą Baltijos šalyse ir dislokuoti ten branduolinius ginklus, jei šios šalys sutiks prisijungti prie aljanso. Jis teigė, kad Maskva jau daugelį metų laiko tokius ginklus Kaliningrado srityje ir kad Suomija ir Švedija tik atsako į Rusijos agresiją.
„Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo padėtį Baltijos regione. Galėsime geriau prižiūrėti ir kontroliuoti Baltijos regioną kariniu požiūriu. Tačiau tai taip pat sustiprins NATO kaip organizaciją“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė G.Nausėda.
Suomija ir Švedija yra ES narės, tačiau netapo NATO narėmis, nes manė, kad santykiams su Rusija bus naudingiau likti už aljanso ribų. Tačiau per artimiausias savaites Suomija ketina pateikti paraišką dėl narystės NATO, o Švedija svarsto, ar pasekti jos pavyzdžiu. Abi šalys vertina, kaip reaguoti į Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri nėra NATO narė.
Tai sustiprins NATO kaip organizaciją.
Visuomenės nuomonė šiose dviejose Šiaurės šalyse sparčiai pakrypo prisijungimo prie aljanso naudai, todėl Helsinkio ir Stokholmo politikai buvo priversti priimti greitus sprendimus, net ir perspėjant apie galimą eskalaciją.
Rusija, kuri anksčiau perspėjo dėl „rimtų karinių ir politinių pasekmių“, jei kuri nors iš jų įstos į NATO, šią savaitę pareiškė, kad bus priversta sustiprinti savo sienas su aljansu, kurio ilgis Suomijos įstojimo atveju padidėtų daugiau nei dvigubai.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas taip pat perspėjo, kad branduoliniai ginklai bus perkelti į Baltijos šalis, nors Lietuvos pareigūnai 2018 m. pirmą kartą perspėjo, kad jie yra Kaliningrade.
„Ką tai reikštų mums visiems? – klausė G.Nausėda. – Tikriausiai iš Rusijos pusės gali būti agresyvi retorika, gal net tam tikri sprendimai didinti karinį buvimą čia. Šiaip ar taip, Kaliningrado sritis yra bene labiausiai militarizuotas regionas Europoje, o taktinių branduolinių ginklų čia jau yra. Nemanau, kad turėtume reaguoti į šią retoriką.“
Jis teigė, kad Suomija ir Švedija „negali gaišti laiko ir turi kuo greičiau įgyvendinti sprendimus“, pridurdamas, kad jos mato, jog „Putino režimo retorika tampa vis agresyvesnė“. Suomija nori priimti sprendimą iki birželį Madride vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, sako Helsinkio pareigūnai.
Baltijos šalys norėtų, kad Švedijos Gotlando sala, paprastai vadinama lėktuvnešiu Baltijos jūroje, taip pat gerai vertinama Suomijos kariuomenė taptų NATO dalimi, rašo „Financial Times“.
Lietuvos prezidentas pritarė NATO vadovo siūlymui padidinti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje esančius 1 000 karių batalionus iki brigadų, kuriose paprastai tarnauja nuo 3 000 iki 5 000 karių.
G.Nausėda taip pat parėmė Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas raginimą, kad NATO pakeistų savo oro policijos misiją Baltijos šalyse į oro gynybos misiją, kad prireikus galėtų numušti priešo orlaivius.
„Mums reikia karių vietoje. Priešakinės gynybos, o ne atgrasymo ar greito pastiprinimo. Patikimiausia atgrasymo priemonė yra praktinis užsienio karių dislokavimas čia, Baltijos šalyse ir Lenkijoje... Oro policija gal ir gerai taikos metu, bet tai nėra tinkamas sprendimas, turint omenyje tai, kas vyksta Ukrainoje“, – pridūrė jis.
G.Nausėda, neseniai Kyjive susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pabrėžė, kad Ukrainai reikia pagalbos ne tik priešlėktuvinių ir priešlaivinių raketomis bet ir dėl šalies atstatymo bei logistikos koridorių atvėrimo, kad ji galėtų eksportuoti prekes.
