A.Skaisgirytė ir, žinoma, pats G.Nausėda jau pernai tikino, kad Lietuva turi aktyviau bendrauti su Baltarusija – ir ne tik vadinamuoju people to people lygiu.
Dabar, jau po prezidentų pokalbio, diplomatė sako, kad džiaugiasi, jog pastangos duoda vaisių. Kokie tai vaisiai, 15min aiškinasi būtent su A.Skaisgiryte.
„Šios dienos buvo labai darbščios, – pripažino prezidento patarėja. – Smagu, kai yra veiklos, kuri, kaip tikimės, duoda rezultatų.“
Astravas – skaudulys santykiuose
– Jūsų manymu, kaip pavyko skambutis į Baltarusiją? Pranešimus, žinoma, matėme, kaip ir tai, kad lietuviškasis skiriasi nuo baltarusiškojo – pagrindiniai akcentai skiriasi, ar ne?
– Pokalbis tarp Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų buvo pirmasis po dešimties metų. Klausimų per šį laiką, žinoma, susikaupė daug. Be to, esame kaimynai. Temos – ir Astravas, ir Covid-19, ir prekybiniai dalykai, nafta, dujos, transportas.
Nepamirškime kultūros, apie kurią prezidentai kalbėjo labai nemažai. Artėja Pranciškaus Skorinos pirmosios spausdintos knygos Rytų Europoje 500-osios metinės, tad su Baltarusija galėtume kartu kreiptis į UNESCO, kad 2022-ieji būtų paskelbti Skorinos metais.
Tad tai gražus istorinio paveldo momentas.
Grįžtant prie Astravo AE ir ekonomikos. Ypač svarbu nafta ir dujos, o Lietuva pasiūlė padėti Baltarusijai diversifikuoti energijos šaltinius, kad ši šalis nebūtų priversta visada pirkti tik iš vieno šaltinio – savo sąlygas diktuojančios Rusijos.
Baltarusijos prezidentas pasakė, kad siekia diversifikacijos, kad kalbasi su Latvija, Ukraina ir kad nori kalbėtis su Lietuva.
– Baltarusiai savo pranešime užsimena tik apie branduolinį saugumą, mes, aišku, – konkrečiai apie Astravo AE. Mums svarbūs ES streso testai, prezidentas pats pasakė, kad elektrinės saugumo klausimas turi būti sprendžiamas aukščiausiu lygiu. Ką vis dėlto konkrečiai pasakė Lukašenka? Kaip jis reagavo į išreikštą susirūpinimą?
– Prezidentas pradėjo nuo to, kad Astravas yra skaudulys mūsų santykiuose ir kad jis niekur nedings. Jis teigė, kad skaudu yra jėgainei parinkta vieta. Kitas dalykas – kaip užtikrinti elektrinės saugą.
Streso testų rekomendacijos turi būti įgyvendintos dar prieš paleidžiant elektrinę.
Prezidentas Lukašenka sakė, kad jie labai neskuba. Tai gera žinia. Tada galima susiorganizuoti ir nustatyti kažkokį ritmą, kaip ES institucijos galėtų kontroliuoti saugumo situaciją ištaisant šiuo metu fiksuojamus trūkumus.
– Tai dėl streso testų Lukašenka nesipriešina? Tuo pačiu tikriausiai nieko ir nežada?
– Ne, atvirkščiai, buvo demonstruojamas atvirumas ir sakoma, kad galbūt mums reikėtų surasti algoritmą, kuriuo remdamiesi ekspertai galėtų pasakyti, kas ir kiek yra saugu ar nesaugu.
– O jis nesakė, kad viskas jau čia aišku, kad saugu?
– Ne, taip nesakė. Jis teigė, kad Baltarusija yra atvira ekspertų vizitams, inspekcijai. Kad tai galima daryti.
Daugiau Europos Baltarusijoje – Lietuvos interesas.
– Ar per pokalbį buvo atkreiptas Lukašenkos dėmesys į Astravo AE paleidimo neracionalumą? Elektros kaina jau krito penktadaliu, krenta ir vartojimas. Lukašenka šią savaitę pats pareiškė, kad Baltarusijai reikia naudoti daugiau elektros, nes netrukus jos šalis jau turės per daug. Ar tokie ekonominiai paskaičiavimai ten suvokiami?
– Prezidentas Nausėda, toliau vystydamas energetikos temą, sakė, kad jo kaip ekonomisto nuomone Astravo AE gali būti labai nerentabili, kadangi nebūtinai elektrą pirks kitos šalys, o tada elektros Baltarusija turės per daug.
Lukašenka teigė, kad dabartiniai Baltarusijos elektros generaciniai pajėgumai yra pasenę, naudojantys iškastinį kurą, todėl į branduolinę energetiką žvelgiama kaip į alternatyvą.
– Minite elektros pardavimą. Ar jaučiate, kad Lietuva jau išnaudojo visas priemones siekti neleisti elektros pardavimo į ES rinkas? Ar visgi kažkokių koridorių Minskui yra, turint omenyje vis dar ne iki galo aiškią latvių poziciją?
– Mano žiniomis, diplomatinės pastangos užkardyti nesaugios elektros patekimą į ES tebevyksta. Tai tęstinis procesas. Elektrinė dar neveikia, jei nepavyks sustabdyti, pradės veikti.
Bet mes, žinoma, ruošiamės. Reikia, kad iki to laiko būtų aišku, jog aplinkinės šalys nepirktų Astravo elektros.
– Kokia vis dėlto Latvijos pozicija? Lyg ir tikimasi, kad bus priimta deklaracija dėl elektros neįsileidimo iki 2026 metų, bet Latvijos ministro parašo nebuvo ir vis dar nėra.
– Per pastarąją Baltijos šalių prezidentų vaizdo konferenciją prezidentas Nausėda iškėlė šį klausimą, konkrečiai Latvijos prezidentui. Jis pažadėjo pasidomėti, kas darosi, o po to, mūsų žiniomis, klausimas grįžo į Latvijos vyriausybę.
Šiai politinei deklaracijai turi pritarti visa Latvijos vyriausybė ir tik tada ministras gali uždėti parašą. O ministrai, žinia, neseniai pasikeitė. Viskas – procese.
– Dar prieš prezidentų pokalbį Baltarusijos premjeras Vladimiras Makėjus kalbėjosi su ES užsienio politikos aukštuoju įgaliotiniu. ES išties vis aktyviau bendrauja su Baltarusija, o ir pats Minskas reiškia norą „visiškai normalizuoti“ santykius su ES, nors čia pat tikina, kad šalies tikslas nėra įstoti į Bendriją. Kaip iš Lietuvos varpinės įsivaizduojamas ES ir Baltarusijos santykių normalizavimas ir kokios yra jo lubos?
Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovai 15min tvirtino, kad tokie signalai juos neramina, nes esą visi šitie ėjimai liudija, jog ES susitaikė su Astravo AE faktu. Ar tikrai pavyks mums užtikrinti AE pirmojo bloko saugumą?
– Kad nėra nuolaidų dėl Astravo, paliudijo vakarykštis pokalbis. Bet jei kalbėtume apie Lietuvos ir ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, prezidento nuomone, daugiau Europos Baltarusijoje yra Lietuvos strateginis interesas.
Daugiau Europos, ne mažiau, daugiau europinių vertybių, daugiau demokratijos, daugiau laisvos rinkos – tai yra mūsų interesas. Prezidentas tai labai aiškiai artikuliuoja.
Gana aišku, kad jei Baltarusijoje nebus Europos Sąjungos, ten bus daugiau Rusijos, Kinijos, kitų trečiųjų šalių. O Baltarusija – mūsų artimiausia kaimynė, mūsų kiemas. Reikia aiškiai suprasti, kur yra mūsų interesas.
Prezidentas Nausėda, kalbėdamas su Lukašenka, pabrėžė, kad dėl Astravo nesusitarsime, nes sunku susitarti dėl to, ką iš principo laikome grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Prezidentas Lukašenka išgirdo mūsų susirūpinimą. Taip pat išgirdo ir norą kalbėtis, kuo labai džiaugėsi, nes 10 metų noro kalbėtis nebuvo.
Tačiau yra kitų sričių, kur mes galime susitarti, bendradarbiauti ir palaikyti kaimyniškus santykius. Lietuvos politika neturėtų būti izoliacionistinė Baltarusijos atžvilgiu.
Labai žemiškas pasikalbėjimas
– Ar ši mūsų pozicija, kad reikia kalbėtis, kad dialogas reikalingas, Minske girdima? Nori nenori reikia grįžti prie Astravo AE – taip, gal ir nesustabdysime, bet visas tas išnašas turime išnagrinėti, ar ne? Ar baltarusiai supranta, apie ką mes kalbame, dėl ko mes baiminamės?
– Manau, kad prezidentas Lukašenka išgirdo mūsų susirūpinimą. Taip pat išgirdo ir norą kalbėtis, kuo labai džiaugėsi, nes 10 metų noro kalbėtis nebuvo. Tad atsakas iš tos pusės tikrai yra.
– O koks buvo pokalbio tonas apskritai? Juk kalbėtasi pirmą kartą. Prieš kelias savaites buvo netiesiogiai apsikeista gana nemaloniomis pastabomis, ypač, aišku, iš Baltarusijos pusės. Viešai jis tranko kumščiu, ragina eina į pirtį ir visa kita. O kaip jis kalba privačiai?
– Prezidentas Nausėda dėl tų pastabų neleido sau įsižeisti ir parodė, kad strateginiai reikalai svarbesni nei asmeniškos replikos. Pokalbis buvo labai ilgas ir išsamus, ne apie orą, o apie gyvybinius dalykus.
Gera pradžia padaryta. Žiūrėsime, kaip tai rutuliosis. Prezidentai sutarė, kad turi susitikti energetikos ministrai dėl diversifikacijos, sveikatos apsaugos ministrai – dėl koronaviruso pandemijos. Kalbu apie pokalbius, nebūtinai apie susitikimus.
– Kalbant apie koronaviruso protrūkį, Baltarusijos prezidentas ilgai menkino grėsmę, žaidė ledo ritulį. Bet turbūt pozicija keičiasi?
– Jis pripažino, kad pandemija Baltarusijoje yra ir pateikė mūsų prezidentui labai konkrečius skaičius: kiek užsikrėtusių, kiek mirusių, kiek pasveikusių, kiek testų atlikta, kiek lovų ligoninėse paruošta.
Tai buvo gana normalus, labai žemiškas pasikalbėjimas apie tai, kokioje situacijoje Baltarusija yra. Mes irgi papasakojome apie padėtį Lietuvoje.
– Lietuvoje yra nerimo, kad Baltarusija gali tapti nevaldomu infekcijos židiniu. Ar dabar, po pokalbio, ramiau?
– Prezidentas Lukašenka teigė, kad su koronaviruso plitimu Baltarusijoje kovojama ne visu frontu, o pastangas nukreipiant į židinius. Židiniai yra keli, Vitebske ir Minske. Siekiama juos izoliuoti ir atriboti nuo kitų.
Kalba buvo labai konkreti ir paliko gana neblogą įspūdį. Nebuvo sakoma, kad štai, pas mus viskas gerai.
