Kaip jis rašo komentare „The Moscow Times“, visi originalieji A.Lukašenkos varžovai šiuose rinkimuos buvo arba išstumti iš šalies, arba įkalinti.
O prezidentas paskutinę sekundę netgi „demaskavo“ Rusijos samdinių iš grupuotės „Wagner“ sąmokslą – nors labai panašiai jis kalbėjo ir 2017-ųjų pavasarį, kai neva laiku užuodė užsienio smogikų ketinimus.
Naratyvuose neatsižvelgiama į visuomenę
Abejonių rinkimų rezultatais nė negali būti – 2009 metais A.Lukašenka pats prisipažino, kad režimas klastojo 2006-ųjų prezidento rinkimų rezultatus. Tiesa, esą balsų skaičius A.Lukašenkai neva buvo ne padidintas, o sumažintas.
Nepaisant to, šis balsavimas vis tiek laikytinas rimčiausiu iššūkiu A.Lukašenkai per pastaruosius 26 metus. Tiesa, nors opozicijos mitinguose visoje šalyje dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, bent jau kol režimo išlikimui grėsmės nėra.
2017 metais buvo protestų dėl „parazitų mokesčio“, bet rimtos opozicijos A.Lukašenkai jau dešimtmetį nėra. Vis dėlto toks faktas netrukdo kai kuriems analitikams reguliariai pranašauti jo režimo žlugimą.
„Tokių analitikų teigimu, ne Baltarusijos žmonės, o Rusijos prezidentas Putinas čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Didesnius kivirčus tarp Minsko ir Maskvos visada palydi kalbos apie būsimą Rusijos invaziją ar Baltarusijos aneksavimą“, – rašo G.Rudkevičius.
2015 metais invaziją prognozavo RISI, rusiškas tyrimų centras, kuris rimčiau vertinamas Vakaruose, o ne pačioje Rusijoje – esą Maskva nepatenkinta, kad Minskas jos nepalaiko dėl karinių nuotykių Ukrainoje.
Rimtos opozicijos A.Lukašenkai jau dešimtmetį nėra. Vis dėlto toks faktas netrukdo kai kuriems analitikams reguliariai pranašauti jo režimo žlugimą.
2017-ųjų karinės pratybos „Zapad“ irgi esą turėjo tapti pretekstu karinei Rusijos operacijai – kaip į Baltarusijos muistymasis dėl rusų karinės bazės.
Kaip ir, beje, V.Putino svarstymai, kaip išlikti valdžioje, nors galiausiai jis tiesiog pakeitė Konstituciją – jokios sąjunginės valstybės jam neprireikė.
„Visuose šiuose naratyvuose nėra vietos visuomenei. O revoliucijų be žmonių nebūna“, – pastebi G.Rudkevičius.
Elito parama nemažėja
Koks tikrasis A.Lukašenkos populiarumas? Patikimų duomenų, bet birželio viduryje Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad juo pasitiki 24 proc. sostinės Minsko gyventojų.
Tikrasis rodiklis šiandien turbūt dar mažesnis, nes žmonės tiesiog baisisi A.Lukašenkos požiūriu į koronaviruso pandemiją, be to, dalį gyventojų tikrai patraukė dideli opozicijos mitingai.
Galiausiai A.Lukašenka šią savaitę ukrainiečių žurnalistui Dmitrijui Gordonui duotame interviu prisipažino, esą jo jauniausias sūnus Nikolajus palaiko opoziciją. Prisiminkime, kad kadaise A.Lukašenka teigė ruošiantis sūnų valdžios perėmimui.
Aišku, šie skaičiai sekmadienio rinkimų rezultatuose neatsispindės. Nuo 2001 metų A.Lukašenka prezidento rinkimuose nėra surinkęs mažiau nei 80 proc. balsų. Net Minske per praėjusius rinkimus jį oficialiai parėmė 74 proc. balsavusiųjų.
Todėl dabar svarbiausia klausti, kas įvyks po rinkimų. Anot G.Radkevičiaus, visų pirma, iškalbingi bus patys rezultatai.
„Jei Lukašenka aiškins, kad surinko 80 proc., daugelis žmonių įpykę išeis į gatves. Bet jei visoje šalyje nebus surinkta 70 proc., o Minske – 50 proc. balsų, opozicija tikrai padrąsės, o režimo elitas gali pradėti aižėti“, – svarsto G.Rudkevičius.
Antra, reakcija į protestus A.Lukašenkos likimui esą bus net svarbesnė nei rinkimai ir po jų vyksiančios demonstracijos. Jei režimas nebus labai agresyvus, gali įsibėgėti 2014-ųjų Ukrainą priminsianti situacija.
„Itin brutalios represijos turbūt būtų efektyvios, bet Minskui tektų aukoti bet kokius santykius su Vakarais. Todėl labiausiai tikėtina putinistinis atsakas – griežtos bausmės protestų lyderiams ir švelnesnės jų dalyviams. Taip būtų išlaikytas status quo“, – spėja analitikas.
Trečia, jam akivaizdu, kad A.Lukašenkos įvaizdžiui labai pakenkė nesugebėjimas stabilizuoti ekonominės ir socialinės padėties Baltarusijoje.
„Viena vertus, situacija gali blogėti, nes Baltarusijos ekonomika ir taip silpna bei priklausoma nuo ginčų su Rusija. Kita vertus, ūkis negriūva, o elito parama Lukašenkai nemažėja“, – tvirtina G.Rudkevičius.
Artėjama prie permainų
Be to, pokyčiams reikalinga stipri ir aktyvi pilietinė visuomenė, o A.Lukašenka kaip tik sėkmingai ją gniaužia – jau daug metų.
Organizacija USAID skaičiuoja, kad pagal aktyvumą posovietinėje erdvėje Baltarusijos pilietinė visuomenė lenkia tik Turkmėniją, Azerbaidžaną ir Uzbekistaną, o šiose šalyse tikrai nekvepia jokios revoliucijomis.
Tiesa, pastaraisiais metais nevyriausybinės organizacijos Baltarusijoje sustiprėjo, ir būtent todėl naujausios demonstracijos gana didelės. Šiuo metu kaupiamos patirties tikrai prireiks ateityje.
Baltarusija nėra ant spalvotosios revoliucijos slenksčio. Vis dėlto arčiau tokios revoliucijos per 26 metus nebūta – Svetlana Tichanovskaja viską daro teisingai.
„Vis dėlto svarbiausia, kad Lukašenka kontroliuoja didžiąją dalį ekonomikos, kad opozicinės partijos silpnos, kad permainų aktyviai neremtų išorės jėgos ir kad režimui ištikimas saugumo aparatas“, – konstatuoja G.Rudkevičius.
Bet esą yra ir vilčių. Tarkime, Baltarusijoje nėra tokios valdančiosios partijos kaip „Vieningoji Rusija“, nėra ir aiškios pagrindinės ideologijos.
„Šalis neturi gamtinių išteklių, kurių pagalba būtų galima užtikrinti elito lojalumą augant ekonominėms ir socialinėms problemoms. Šiuo metu taip pat nėra galimybių gerinti viduriniosios klasės gyvenimą.
Kai visi šie faktoriai vertinami visi kartu, galbūt ir neatrodo, kad Baltarusija yra ant spalvotosios revoliucijos slenksčio. Vis dėlto arčiau tokios revoliucijos per 26 metus nebūta – Svetlana Tichanovskaja viską daro teisingai.
Lukašenka lėtai, bet užtikrintai praranda visuomenės ir politinio elito paramą. Išlikti valdžioje jam bus vis sunkiau“, – rašo G.Rudkevičius.