Klimato kaita buvo „didžiausia krizė, su kuria kada nors susidūrė žmonija“, kalbėjo G.Thunberg.
„Tai nėra dalykas, kurį gali [vien] pažymėti feisbuko mygtuku „patinka“, – sakė mergina.
Pasak jos, technologiniai pasiekimai tokiose srityse kaip elektromobilių ir saulės energijos gamyba neturėtų sukelti žmonėms įspūdžio, kad „krizę (galima) išspręsti nededant jokių pastangų“.
„Tik suvokę mes veikiame, keičiamės. Žmonės labai lengvai prisitaiko“, – kalbėjo mergina.
Kovos su klimato kaita aktyvistė G.Thunberg tapo pavyzdžiu visame pasaulyje, įkvėpusiu šimtus tūkstančių kitų jaunuolių praleisti pamokas ir dalyvauti protestuose „Penktadieniai už ateitį“.
G.Thunberg kalbėjo Austrijos pasaulio viršūnių susitikime, subūrusiame maždaug 1 200 mokslo, politikos ir verslo pasaulio atstovų aptarti klimato kaitos problemas.
Renginyje kalbėjęs A.Schwarzeneggeris paragino pasaulio lyderius „nebemeluoti žmonėms apie taršą bei klimato kaitą“ ir „investuoti į ateities žaliąją energiją“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas išreiškė apgailestavimą, kad „dauguma šalių, Paryžiuje pasižadėjusių padaryti daug dalykų, net iš neįvykdo savo pažadų“.
2015 metų Paryžiaus susitarimas, suderėtas globojant Jungtinėms Tautoms, turi užtikrinti, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Tačiau 2017 metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš šios sutarties.
„Klimato pokyčiai yra jaučiami ir vyksta greičiau, nei mes imamės pastangų spręsti (šią problemą)", – kalbėjo A.Guterresas.
Sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose žaliųjų partijos kai kuriuose didžiausiuose Europos miestuose iškovojo dviženklį procentą balsų. Vokietijoje už žaliuosius balsavo 20 proc. rinkėjų.
Apklausos rodo, kad ypač aplinkosaugininkų partijas ypač palaiko jaunesnieji rinkėjai, reikalaujantys iš savo vyriausybių daugiau aktyvumo sprendžiant klimato kaitos problemą.
