Brutali diktatūra Argentinoje turėjo bent vieną teigiamą padarinį – šiandieninėje Konstitucijoje įtvirtintą griežtą žmogaus teisių darbotvarkę.
Šalies įstatymai leidžia lengvai iškelti bylas dėl žmogaus teisių pažeidimų, net jei pastarieji nėra susiję su Argentina. Šioje šalyje režimas 1976–1983 metais pražudė ar pradangino apie 30 tūkst. žmonių.
Remiantis Argentinos įstatymais, kai kurie žmogaus teisių pažeidimai yra tokie pasibaisėtini, jog jie laikomi nusikaltimais žmoniškumui, o už juos bausti – tiesiog būtina.
Vadinasi, pagal Argentinos įstatymus interpretuojama tarptautinė teisė Buenos Airėse vyksiančiame G20 viršūnių susitikime gali sukelti problemų M.bin Salmanui.
Vieni teigia, kad nusikaltimu žmoniškumui galima laikyti Saudo Arabijos karinę kampaniją Jemene. Pilietinio karo, į kurį įsitraukė ir užsienio jėgos, metu jau žuvo milijonai žmonių, daugybė jemeniečių kenčia nuo bado ir įvairių ligų.
Jungtinės Tautos (JT) situaciją Jemene pavadino „baisiausia humanitarine krize pasaulyje“.
Kiti tokiu nusikaltimu laiko žurnalisto Jamalo Khashoggi, kritikavusio režimą, nužudymą Saudo Arabijos konsulate Stambule. Kelios žvalgybos tarnybos ir ekspertai, įskaitant amerikiečių Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV), tikina, kad žurnalistas greičiausiai nužudytas M.bin Salmano įsakymu.
Bylos iškėlimą sosto įpėdiniui inicijuoja žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“. Organizacija tikina užfiksavusi 90 „greičiausiai neteisėtų (Saudo Arabijos vadovaujamos – red.) koalicijos oro smūgių“ Jemene, pataikiusių į „gyvenamuosius namus, turgus, ligonines, mokyklas ir mečetes“.
„Human Rights Watch“ ataskaitoje teigiama, kad M.bin Salmanas yra atsakingas už kelis tarptautinės teisės pažeidimus, kadangi Saudo Arabijos pajėgos įvykdė „neapgalvotas ir neproporcingas atakas prieš civilius“.
Pasak pareigūnų, tyrimas kol kas – ankstyvoje stadijoje, ekspertai abejoja, kad jis bus sėkmingas. Net jei Argentina ir toliau „stums“ tyrimą, sosto įpėdinį greičiausiai apsaugos diplomatinis imunitetas.
Šiltas autokratų priėmimas?
„The Washington Post“ rašo, kad vien pateikti kaltinimai galėtų įnešti chaoso į G20 viršūnių susitikimą. Jame be M.bin Salmano turėtų dalyvauti ir Kinijos, Rusijos, JAV, Turkijos bei Europos lyderiai.
„Net maža ginčo Argentinos teismuose rizika galėtų apsunkinti kelionę, anksčiau laikytą galimybe princui Mohammedui pademonstruoti, esą jis tarp pasaulio lyderių yra laukiamas net po to, kai JAV žvalgyba nustatė, kad jis įsakė nužudyti poną Khashoggi“, – rašo „The New York Times“.
Viena grupės narė – JAV – stabiliai remia sosto įpėdinį M.bin Salmaną. Prezidentas Donaldas Trumpas, prieštaraudamas savo šalies žvalgybos tarnybos išvadoms ir jo partiečių Kongrese norams, tikino, kad Saudo Arabija yra pernelyg svarbi prekybos partnerė, jog būtų galima ją prarasti.
Kitos grupės narės nėra linkusios smarkiai rizikuoti. Nors Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) išsaugojo ginklų prekybos susitarimus su Saudo Arabija, nė viena iš jų sosto įpėdiniui neišreiškė tokios paramos kaip D.Trumpas.
Be to, Londonas Jungtinėse Tautose pasisako už humanitarines paliaubas, taip pat maisto bei medicinos priemonių tiekimo Jemenui atnaujinimą.
Dar kitos narės užsiėmė agresyvesnę poziciją. Turkijos, atliekančios tyrimą dėl J.Khashoggi nužudymo, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ne kartą teigė, kad žurnalisto nužudymas buvo iš anksto suplanuotas, o nurodymą neva davė aukščiausio rango Saudo Arabijos pareigūnai. Tiesa, jis neįvardijo konkrečiai M.bin Salmano.
Vokietija dėl J.Khashoggi nužudymo nutraukė ginklų pardavimus Saudo Arabijai ir paragino kitas šalis padaryti tą patį. Kanada paskelbė, kad nebepasirašys naujų ginklų pardavimo sutarčių su Rijadu, tačiau neatšaukė jau egizstuojančių.
„Įsivaizduoju, kad bin Salmaną Buenos Airėse šiltai pasitiks autokratiniai lyderiai ir Trumpas“, – „The Guardian“ teigė buvęs JAV valstybės sekretoriaus generalinius pavaduotojas politiniams reikalams Nicholas Burnsas.
„Merkel, Macronas, May ir Trudeau – demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės čempionai – turės nuspręsti šiltai jo nepriimti“, – pridūrė N.Burnsas, omenyje turėdamas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, JK premjerę Theresą May ir Kanados vyriausybės vadovą Justiną Trudeau.
