„Prieš kelias dienas buvau susitikęs su grupele Rusijos opozicijos atstovų. Panašu, kad ten yra didelių struktūrinių problemų ir jos tik gilėja: kainos nepaprastai išaugusios, pradėjo trūkti kai kurių elementarių maisto produktų, jų kokybė suprastėjo, – portalui 15min.lt sakė politikas. – Anksčiau nebuvo pakankamai (vietos) investicijų. Žmonės buvo pripratę – yra lietuviško jogurto ar sūrio, jo būdavo daug. Dabar taip nebėra. Jie bando perdalinti vidinius resursus, kai ką pasigamina, bet produktai yra prastesnės kokybės ir žmonėms nepatinka. Tas kelia nepasitenkinimą.“
Panašu, kad Rusijoje yra didelių struktūrinių problemų ir jos tik gilėja: kainos nepaprastai išaugusios, pradėjo trūkti kai kurių elementarių maisto produktų, jų kokybė suprastėjo.
G.Landsbergį nustebino, kad nepasitenkinimas tokia situacija ėmė kilti iš Rusijos pakraščių. Maskva esanti didžiulė, gali lengviau prisitaikyti, užtat periferija trapi, labiau jaučia maisto trūkumą. Ten esą ir atlyginimai vėluoja. „Girdėti, kad šachtininkai, negavę atlyginimų, paskelbė badaujantys. Nėra pinigų, galimybės įsigyti maisto. Nors apgailestauju, kad dėl esamo režimo ir jo vykdomos politikos nukenčia paprasti žmonės, bet reikia spaudimo valdžiai, kad ji suprastų, jog neturi kur dėtis ir turi keistis“, – kalbėjo konservatorius.
„Antipropagandos būrys“ kuriamas
Vasaros pradžioje Europos Parlamentas (EP) pritarė G.Landsbergio parengtai ES-Rusijos santykių ataskaitai, kurioje buvo griežtai įvertinta šios šalies karinė agresija Ukrainoje ir Krymo okupacija, o Bendrija paraginta nebelaikyti Rusijos strategine partnere ir persvarstyti savo santykių strategiją.
Ataskaitoje pabrėžta, kad, Rusijai prieš Ukrainą tiesiogiai naudojant karinę jėgą ir hibridinio karo priemones, o taip tyčia pažeidžiant tarptautinius demokratijos principus bei vertybes, ES negali laikytis įprastų santykių su Maskva. ES paraginta kritiškai įvertinti savo santykius su Rusija ir kuo greičiau parengti švelniąja galia grindžiamą nenumatytų atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką kurstančiai Rusijos politikai.
Be to, paprašyta rimto ES atsako iš Rusijos vykdomoms informacinėms propagandinėms kampanijoms ir sukurti konkrečius instrumentus jai sustabdyti.
Rusija yra kitoje pusėje su valstybėmis, kurios nebegali būti traktuojamos kaip patikimos ES partnerės.
Pasak G.Landsbergio, svarbiausia, kad pritarus šiai ataskaitai buvo nubrėžta aiški linija – Rusija nebėra ES strateginė partnerė: „Tai yra esminė nuostata, kuria vadovaujasi ES. Tai reiškia, kad ES ar atskirų valstybių narių politikai nebegali laisvai deklaruoti: žinote, nusprendžiau susitaikyti su Rusija, nes konfliktas Ukrainoje neva aprimęs. To nebėra. Rusija yra kitoje pusėje su valstybėmis, kurios nebegali būti traktuojamos kaip patikimos ES partnerės.“
Pagal procedūras, po balsavimo EP dokumentas keliauja į Europos Komisiją, kuri sprendžia, kaip įgyvendinti konkrečią programą. Atsakymo tikimasi rudens viduryje.
Dokumente buvo kalbama apie ES atsparumo energetiniams ir prekybiniams karams, propagandos atakoms didinimą. Netrukus G.Landsbergis ketina susitikti su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini ir aptarti tolesnius žingsnius, pavyzdžiui, kaip pasistūmėjo „antipropagandinio būrio kūrimas“. EP yra paprašęs Komisijos parengti komunikacijos strategiją, pagal kurią būtų kovojama su Rusijos propagandos kampanija, nukreipta į ES, ir reaguoti į sąmoningai įvairiomis ES kalbomis skleidžiamą šališką informaciją. Dar liepą F.Mogherini pristatė Strateginės komunikacijos veiksmų planą ir naujai įsteigtą Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse grupę.
Ragina neužverti durų Maskvai
Vokietijos kanclerė Angela Merkel gegužę Maskvoje, kitą dieną po didžiulio karinio parado pergalės prieš nacių Vokietiją metinių proga, pagerbė Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių atminimą. Per spaudos konferenciją po simbolinio susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu ji sukritikavo Krymo aneksiją ir dabartinę Rusijos užsienio politiką, o kartu paragino atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, ir pakvietė V.Putiną kartu eiti „šiuo nelengvu keliu“.
Rusija nebėra ES strateginė partnerė. Tai yra esminė nuostata, kuria vadovaujasi ES.
Paklaustas, kiek veiksmingos dabar atrodo tokios diplomatiškos priemonės, nes konfliktas Rytų Ukrainoje kaip vyko, taip tebevyksta, pašnekovas pabrėžė, kad svarbiausia „kietosios“ ES politikos Rusijos atžvilgiu išraiška – sankcijos, kurios neseniai buvo pratęstos ir greičiausiai bus išlaikytos dar vienam politiniam sezonui.
„Reiškia, ES yra vieninga diskusijoje, kad Rusija nepasikeitė, sankcijų priežastys nepakitusios. Lietuvai, kadangi lyderiaujame šioje temoje, tas klausimas yra jautriausias, – pažymėjo G.Landsbergis. – Jei ES narės pradėtų kilti, kad sankcijas reikia atšaukti, reikštų, kad arba Rusija staiga tampa demokratiška, arba politikų nusiteikimas laikytis griežtos pozicijos būtų suminkštėjęs. Taip nėra, o tai leidžia tikėtis, kad spaudimas Rusijai anksčiau ar vėliau duos rezultatų.“
Trečiadienį metinį pranešimą perskaitęs EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris savo ruožtu perspėjo Maskvą, kad ES narių saugumas yra šventas ir neliečiamas, didėjant rytinių Bendrijos šalių nerimui dėl Ukrainos krizės.
„Lenkija, Baltijos šalys ir kitos (…) yra labai svarbios ES narės, ir jos neturėtų galvoti, kad (kilus krizei) mes jų nepalaikytume, – pridūrė jis. – Turime pareigą užtikrinti kiekvienos (iš jų) saugumą.“
Kalbos, kurią jis perskaitė ne visą, tekste sakoma, kad ES turėtų „išlaikyti ryžtą“ tęsti griežtas sankcijas Rusijai dėl šios politikos Ukrainos atžvilgiu, bet blokas neturėtų užverti durų Maskvai, stengiantis išspręsti konfliktą, nusinešusį jau beveik 8 tūkst. žmonių gyvybių.
