Tik įvažiavus į Gagauzijos sostinę Komratą, pasitinka du dideli komunistų partijos plakatai, kabantys po praėjusių rinkimų. Į akis krenta, kad jie parašyti kirilica, nes rumunų kalbą čia moka retas.
Pietryčių Moldovoje, prie sienos su Ukraina, Gagauzijoje, gyvena etniniai tiurkai, kurie 19 amžiuje priėmė stačiatikybę. Turi savo kalbą ir stipresnį nei visos Moldovos identitetą.
Iškart po Moldovos nepriklausomybės paskelbimo ne tik Padniestrėje, bet ir Vilniaus rajono dydžio Gagauzijoje prasidėjo nepriklausomybės judėjimas. Tačiau 1994-aisiais gagauzai sutiko likti Moldovoje su sąlyga, kad šalis nesusijungs su kaimynine Rumunija.
„Šioje teritorijoje gagauzai apsigyveno padedant carinei Rusijai. Ši teritorija ir išliko tik dėl Rusijos. Gagauzų genuose slypi nepakantumas rumunams, nes 1922–1940 metais gagauzai buvo naikinami, buvo vykdomas valymas“, – sako Gagauzijos nacionalinės asamblėjos narys Ivanas Burgudži.
Gagauzijos sostinės centre stovintis Lenino paminklas ir prie jo nevystančios gėlės įrodo gyventojų nuotaikas, tai yra, nostalgiją sovietiniams laikams ir norą bendradarbiauti su Rusija. Tą įrodo ir vasarį įvykęs referendumas: net 98 proc. gagauzų pareiškė norą stoti į Muitų sąjungą, o ne Europos Sąjungą. Ir matyt tai vyksta ne be Rusijos rankos.
Gaugauzijoje iki šiol veikia ir vienas sovietinis kolūkis. O nostalgiją Sovietų Sąjungai ir Rusijai Maskva stiprina, tarkim, įsileisdama vyną tik iš šio regiono.
„Duok Dieve, kad būtų didelė Rusijos įtaka. Rusija didelė, jos valdžia supranta ir vertina mūsų palankumą. Priklausome Maskvos patriarchatui, mes stačiatikiai, mes dalis Rusijos pasaulio, todėl mus ten ir traukia. 200 metų gyvenome kartu su Rusija“, – sako Gagauzijos nacionalinės asamblėjos narys Sergejus Čimpoiešas.
Tad ir balsų čia per lapkričio pabaigoje vykusius rinkimus daugiausiai surinko socialistai ir komunistai. O provakarietiškos demokratijos partijos šūkis „Neleisime ekstremizmo!“ čia rodo įtampą ir taikos trapumą.
Tačiau ne tik Rusija skaldo pusei Lietuvos prilygstančią Moldovą. Gagauzai skundžiasi provakarietiškos Moldovos koalicijos diskriminacija.
„Pati didžiausia problema – kalbos diskriminacija. Moldova daro viską, kad kuo labiau diskriminuotų gagauzus. Gagauzijos teritorijoje nepakankamai dėmesio skiriama moldavų kalbos mokymui, todėl labai maža dalis gyventojų moka moldaviškai“, – sako Gagauzijos nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas Ivanas Terzi.
Įtampą Gagauzijoje dar labiau gali kaitinti vietos valdžios noras steigti liaudies savigynos būrius, tačiau jie ne padėtų Moldovos teisėsaugininkams, o būtų jiems alternatyva. Panašiai kaip Kryme prieš jo aneksiją.